Eglė MIČIULIENĖ
Į redakciją kreipęsi Bardauskų kaimo gyventojai skundėsi netvarka, kuri atsiveria pro vieno namo langus. Tačiau nuvažiavę įsitikinome, jog ir pro kitų namų langus vaizdai – ne patys gražiausi.
Baisiausia aplink tvartus
„Bardauskų kaime yra labai didelis šiukšlynas. Žmonės tvarko sodus, grėbia šiukšles, plastmases ir viską suneša kitiems žmonėms vos ne po langais. Šiukšlynas yra už Bardauskų g. 15-o namo. Per šio namo langus gyventojams tai vaizdas nekoks…“ – tokia žinute į redakciją, prašydamas paviešinti problemą, anonimiškai kreipėsi šio kaimo gyventojas.
Nuvažiavę į kaimą iš pradžių mėginome rasti 15-u numeriu pažymėtą namą. Deja, numerių ant namų nerasi nė su žiburiu, o pakalbinti gyventojai tik traukė pečiais ir bandė svarstyti, kuris iš keleto daugiabučių namų galėtų būti būtent šis.
Tačiau pasidairius aplink buvo akivaizdu, jog šiukšlynai plyti ne vieno kiemo teritorijoje. Prie pat įvažiavimų į daugiabučius namus dar aptvarkyta, nors pakiemiais ir boluoja popiergaliai. Bet toliau nuo gatvės, už gyvenamųjų namų, kur stūkso kolūkių laikus menantys garažai, tvartai ir tvarteliai, – ten, kaip sakoma, ir pats velnias koją išsisuktų. Šabakštynai, mėšlo krūvos, šiukšlėmis tiesiog nusėta pelkėta teritorija – tokių nykių vaizdų pamatysi jau retame kaime. Juk šiais laikais yra bendruomenės, renkami seniūnaičiai, kurie suburia žmones ir rūpinasi kaimo tvarka.
Jau daug metų
Pakalbinti šio kaimo gyventojai pripažino, jog nei pavasarinių, nei kitokių talkų Bardauskuose niekas neorganizuoja.
– Yra tuščių butų, tai per langus ar nusikėlę nuo vyrių duris „piemenys“ sulenda, šiukšlina, triukšmauja, išgertuves daro. Tvartų irgi likę nenaudojamų, ir kas nori, tas juos užima. Išgriauna, mėšlo priverčia ir palieka viską riogsoti. Vasarą viskas varnalėšomis ir kiečiais apauga, – pasakojo vieno iš daugiabučių gyventoja.
– Ši teritorija jau dešimtis metų apleista, žmonės tvarkytis nenori. Vienas dar aplink langus aptvarko, žolę apsipjauna, o kitam iš viso niekas neįdomu. Visiems šiukšlynams iškuopti jau buldozerio reikia: pirmiausia duobę iškasti, o paskui viską sustūmus užlyginti. Kitaip nieko nebus… – kalbėjo kieme sutiktas vyriškis.
Pakalbinti bardauskiečiai sakė, kad jokio „vadovaujančio“ žmogaus kaime nėra, o jei kas ir imtųsi vadovauti – niekas esą neklausytų.
Liko be seniūnaičio
Keturvalakių seniūnas Gintautas Urbšys sakė nebežinantis, kaip susikalbėti su šio kaimo gyventojais.
– Seniūnija juk nelįs jų kiemo tvarkyti, o ir galimybių tiek neturime. Viena moteris iš šio kaimo atidirba už pašalpas, tai bent prieigas arčiau kelio aptvarko. Situacija čia tikrai labai bloga, tai – mūsų Bardauskai, mūsų „perliukas“… Turime seniūnijoje šešias gyvenvietes, bet ši – išskirtinė. Pirmiausia kaimo išdėstymas prastas: kampu sustatyti daugiabučiai, už namų „sukišti“ visų tvartai, nėra normalaus kiemo. Anksčiau žmonės laikė daugiau gyvulių, tada buvo dar baisiau, visur – vien mėšlo krūvos, – kalbėjo seniūnas. – O kur kieno tvartas, dabar ir atrinkti sunku. Blogiausia, jog teritorija prie daugiabučio yra ne „mano“, o „mūsų“, t. y. visų bendra, – taip kiekvienas ir laukia, kad sutvarkytų kažkas kitas.
Seniūnas patvirtino, jog Bardauskuose, kaip ir visur kitur, mėginta burti žmones. Šiame kaime yra veiklus ir tvarkingas žmogus, kuris jau buvo sutikęs eiti į seniūnaičius ar bendruomenės pirmininkus.
– Net neabejoju, kad šis vyras tikrai būtų daug nuveikęs kaimo naudai. Bet atsirado nepatenkintų, rėkiančių, esą jis tik savęs žiūrės, – tai žmogus ir numojo ranka. Juk tokias pareigas einant reikia ir laiko, ir atsakomybės, tad kas ten brausis per prievartą. Štai dabar vieninteliuose Bardauskuose nėra seniūnaičio, niekas bendrais reikalais nesirūpina – dėl to ir vaizdai tokie, – sakė G. Urbšys.
Yra puikių pavyzdžių
Seniūnas palygino toje pačioje seniūnijoje esančius Patilčių ir Degučių kaimus. Anksčiau jie taip pat buvo gerokai apleisti, bet dabar vaizdai ten – visai kiti. Šios dvi bendruomenės Keturvalakių seniūnijoje įsikūrė vėliausiai.
– Žmones teko ilgai įšnekinėti, jie į jokias kalbas nesileido. O dabar visi tik džiaugiasi. Seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai su gyventojais aktyviai dirba, savo iniciatyva tvarkosi, daro talkas, valo šabakštynus. Bendruomenės dalyvauja projektuose, kad galėtų įsigyti renginiams ar teritorijų tvarkymui būtinų priemonių. O seniūnija irgi visuomet prisideda, kai tik yra kokia nors iniciatyva. Jei reikia – žmones su traktoriumi ar „trimeriais“ nusiunčiame. Bet su savo dviem žmonėmis seniūnija visko apeiti negali, galime tik prisidėti prie bendruomenės darbų, – kalbėjo G. Urbšys.
Kartu su G. Urbšiu apžiūrėjome abu minėtus kaimus.
Iš tiesų, Degučių gyventojai susitvarkę nedidelį parkelį, turi bendruomenės namus, kur daro bendrus ar šeimų renginius.
Patilčiuose jau ne pirmus metus, padedant seniūnijai, tvarkomas didžiulis kelių hektarų parkas, jame pastatyti suoleliai, įrengta vaikų žaidimų aikštelė.
Iš projekto lėšų ruošiamasi išvalyti tvenkinį. Nedideliuose Patilčiuose pernai netgi buvo surengta bendruomenių spartakiada.
Tad Bardauskų gyventojams aplinkui tikrai yra puikių pavyzdžių, tereikia tik šiek tiek noro ir iniciatyvos – ne baksnoti vieniems į kitus, o suremti pečius ir visiems drauge susitvarkyti.
Seniūnas neatmetė ir kito varianto: jei jau kitaip susitarti nepavyks, siųsti gyventojams įspėjamuosius raštus ir juose nurodyti susitvarkyti teritoriją.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.