Sliekų verslas atsiperka negreitai

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Prieš porą metų į užtarnautą poilsį išėjęs policijos pareigūnas Vidmantas Petrulis Lakštučiuose esančioje fermoje pradėjo auginti kaliforninius sliekus ir gaminti biohumusą bei skystą jo tirpalą laukams tręšti.

Ekologiška daržininkystė vilkaviškiečiams dar nėra labai žinomas ir išbandytas dalykas. Jie dar neieško turguose sveikai užaugintų produktų ir augindami savo daržoves dažniausiai kliaunasi cheminėmis trąšomis

– Mano šeima jau seniai naudoja biohumusą darže, šiltnamyje ir savo auginamų daržovių netręšiame jokia chemija, – pasakojo V. Petrulis. – Atrodo, net daržovių ir skonis kitoks. Tad ir pats pradėjau auginti kaliforninius sliekus, nemažą jų kiekį įveisiau fermoje, pasigaminau ir biohumuso ištraukos. Ja su broliu ruošiamės tręšti savo laukus, nes baigęs policininko karjerą ėmiau ūkininkauti tėčio paliktoje žemėje. Perskaičiau daugybę straipsnių, biohumuso tyrimų aprašymų, domėjausi, kaip šią natūralią trąšą naudoja ūkininkai. Supratau, kad vietoje cheminių trąšų, pesticidų ir fungicidų puikiai galiu naudoti biohumusą. Jo ištrauka padeda augalams greičiau augti, maitina ir juos, ir dirvą, papildo šią reikalingais mikroorganizmais, taip pat padeda išvengti ligų ir neutralizuoja toksinių chemikalų likučius sodo bei daržo dirvoje.

V. Petrulis sakė nustebęs, kai šįmet, imdamas pirmąjį savo biohumuso „derlių“ ir ėmęs siūlyti jį pažįstamiems, kaimynams, suprato, jog daugelis net nėra girdėję apie tokią ekologišką trąšą.

– Iš pradžių žmonės manęs klausia, kokia šios dirvožemio gerinimo priemonės nauda. Pirmiausia, naudojamas pagal visus reikalavimus biohumusas gali atnešti dvigubai didesnį sodo ir daržo augalų derlių. Ši trąša turi itin plačias panaudojimo galimybes: tinka vaismedžiams, krūmams, įvairioms daržovėms, gėlėms ir dekoratyviniams augalams, yra nekenksminga dirvai, gali būti naudojama kartu su kitomis mineralinėmis ir cheminėmis trąšomis.

Pasak V. Petrulio, daugelis painioja biohumusą su paprastu kompostu. Tačiau tik pirmajame yra daug maistingųjų medžiagų, vitaminų, enzimų, 18 amino rūgščių bei naudingosios mikrofloros. Palyginti su mėšlu, biohumuse yra iki 100 kartų daugiau naudingųjų bakterijų, kurios atkuria dirvos derlingumą.

Daugelis mano, kad biohumusu reikėtų pakeisti visą daržo žemę, tačiau taip manydami jie klysta. Užtenka šios trąšos tik pabarstyti aplink augalus arba prieš sėjant sumaišyti biohumuso su daržo žeme, ir situacija pastebimai pagerės.

Paprastai augalų daiginimui biohumusas maišomas su durpėmis arba dirvožemiu: imama 1 dalis biohumuso ir 4 dalys durpių ar dirvožemio. Gėlių persodinimui geriausia proporcija – 1 dalis biohumuso ir 3 dalys žemių mišinio. Sodinant tiesiai į dirvą, priklausomai nuo augalo dydžio į jau paruoštą duobelę įpilama 50–200 ml biohumuso, sumaišoma su dirvožemiu ir palaistoma. Norint dirvą atgaivinti, barstoma 500–1000 ml biohumuso į kvadratinį metrą. Nerekomenduojama augalų sodinti ar sėklų sėti į gryną biohumusą. Jis turi būti įterpiamas į dirvą arba sumaišomas su dirvožemiu, durpėmis ar žemių mišiniu. Gryname biohumuse yra kalio, fosforo, azoto, vario, cinko, magnio, boro, geležies, kalcio ir mangano.

Pasak vilkaviškiečio, tie, kas jau kartą pabandė šios produkcijos, įsitikino jos nauda. Tačiau didelio verslo iš sliekų tikėtis neverta, nes, siekiant pagaminti didesnį kiekį, o ne porą maišų produkto, investicijų reikia. Kainuoja ir talpyklos sliekams gyventi, ir technika, reikia turėti džiovyklą, žiemą šildyti patalpas. Norint tinkamai sliekus prižiūrėti, darbo pakanka.

Pirmasis biohumuso „derlius“ imamas tik antrais metais. Be to, vietinėje rinkoje jo reikia nedaug. Žmonės išsiveža po maišiuką ar ima du tris. Norint eksportuoti į užsienį, reikėtų kooperuotis visiems sliekų augintojams, nes užsieniečiai atvažiuoja išsivežti tik didelį kiekį biohumuso. Be to, kadangi šis produktas pas mus dar neįvertintas, tai ir kainos jo nėra didelės.