Žuvų kritimo priežastis – neaiški

Eglė MIČIULIENĖ

Šešupės vandenims prieš porą savaičių vėl paplūdus negyvomis žuvimis, gyventojai puolė apie nelaimę pranešti įvairioms tarnyboms. Vis dėlto šįkart tvirtinama, jog vanduo užterštas nebuvo, o kas pražudė daugybę žuvų – lieka mįslė.

Užplūdo skambučiai

Gegužės 27 d. nuo pat ryto Bendrojo pagalbos centro, viso Marijampolės regiono ir net sostinės aplinkosaugos tarnybų, taip pat ir „Santakos“ redakcijos telefonais ėmė skambinti žmonės, sunerimę dėl Šešupės upe masiškai plaukiančių negyvų žuvų.

Pareigūnai įvykį iš pradžių mėgino sieti su pernykšte ekologine nelaime Šešupėje, kai nuo buvusios Antanavo spirito gamyklos ėmė tuntais plaukti negyvos žuvys, o ties Pilviškių hidroelektrine krentantis vanduo virto kalnu putų.

Tačiau netrukus paaiškėjo, jog nugaišusios žuvys upe atplaukia iš aukščiau, nuo Kazlų Rūdos savivaldybės, Gavaltuvos užtvankos.

– Visų regiono agentūrų – Vilkaviškio, Marijampolės, Kazlų Rūdos – pareigūnai paraleliai tikrino savo teritorijas. Apie 12 val. dienos mes su gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. specialistu Edvinu Bielskumi Šešupe jau plaukėme kateriu. Perplaukėme savo rajono atkarpą nuo Antanavo tilto iki Pilviškių hidroelektrinės ir pagal nustatytą metodiką suskaičiavome išgaišusias žuvis. Kritusios buvo pačios jautriausios: plakiai, raudės ir kt. Nugaišusių žuvų paėmėme ir tyrimui, – sakė Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. inspektorius Stasys Matonis.

Žala didžiulė

Maždaug 20 hektarų plote, remdamiesi turima metodika, Vilkaviškio aplinkosaugininkai nustatė per 400 nugaišusių plakių, panašų kiekį ešerių, beveik 4000 raudžių, per 1200 kuojų ir apie 1000 aukšlių. Tai reiškia, jog gamtai padaryta žala siekia beveik 7860 eurų.

Vandens tyrimams paėmė ir Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus laboratorija. Specialistai mėginius paėmė ne tik iš įvairių Šešupės vietų nuo pat Gavaltuvos iki Pilviškių užtvankų, bet ir iš visų įmanomų tose vietose esančių išleistuvų. Prie tyrimo prisijungė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Tiek Vilkaviškio aplinkosaugininkai, tiek pašešupyje vaikštinėję gyventojai kone sutartinai svarstė, kad žuvis greičiausiai nugalabijo chemikalai, kuriais purškiami laukai. Vienas pakalbintas pilviškietis pasakojo, jog žmonės anksčiau ne kartą matę upėje plaunamas ūkininkų cisternas.

Tačiau, kaip sakoma, nepagautas – ne vagis. Belieka apgailestauti, kad matydami tokius atvejus žmonės nutyli, o ne iškart praneša atitinkamoms institucijoms.

Pesticidų vandenyje nerasta

Šį pirmadienį Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas (MRAAD) jau turėjo dalį atsakymų iš Vilniuje esančios Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijos bei Marijampolės RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus laboratorijos.

– Iš Vilniaus atsiųsti tyrimai rodo, jog pesticidų normos vandenyje neviršytos. Kai kurių jų visai nerasta, o tų, kurie rasti, normos tikrai neperžengia leistinos ribos. Mūsų laboratorijoje atlikti tyrimai taip pat rodo, kad upės vandens ekologinė būklė yra gera. Buvo tirtas ir iš įvairių melioracijos griovių paimtas vanduo – tik dviejuose Marijampolės savivaldybės grioviuose nitratų yra kiek daugiau, bet rastas jų kiekis žuvų kritimui įtakos tikrai neturėjo. Taigi, sprendžiant iš tyrimų, vandens užterštumas nėra ta priežastis, dėl kurios išgaišo žuvys. Dar laukiame atsakymų iš Vilniaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, dėl pačių žuvų mėginių tyrimų – gal jie parodys kritimo priežastį. O kol kas ji neaiški, ir versijų gali būti įvairių. Kaip žinote, pastaruoju metu didelis kiekis žuvų išgaišo Kauno mariose, bet cheminės taršos ten irgi nerasta ir priežastis kol kas nenustatyta, – kalbėjo MRAAD direktoriaus pavaduotojas Rimas Alekna.

Baigėsi šnipštu

Kita vertus, net jei ir būtų nustatyta, kad žuvys upėje išgaišo dėl taršos, tai dar nereiškia, jog būtų rasti ir nelaimės kaltininkai.

Jau minėtu atveju, kai pernai nuo „chemijos“ suputojo Šešupė ir išgaišo didžiulis kiekis žuvų, buvo netgi nustatytas išleistuvas, iš kurio į upę pateko teršalai. Taip pat buvo ištirta, kokiais chemikalais Šešupė buvo užnuodyta. Vandens tyrimų rezultatai parodė, kad ekologinės nelaimės metu kelių cheminių elementų koncentracijos leistiną normą viršijo dešimtis kartų, o kai kurių rastų chemikalų vandenyje iš viso negalėjo būti. Remiantis aplinkosaugininkų skaičiavimais, tą kartą gamtai padaryta žala siekė daugiau nei 91 tūkst. eurų.

Deja, šių pinigų niekas niekam taip ir nesumokės. Rezonansinė byla tąkart buvo perduota tirti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai. Nors dokumentų buvo surinkta daug, dirbta ilgai, bet po ilgų tyrimų priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą dėl Šešupės taršos sustabdyti, nes veiką padariusių asmenų nustatyti nepavyko.