Valstybės diena – proga papildyti biudžetą

Nustebau prie V. Kudirkos paminklo trečiadienį atėjusi su kraštiečiais sugiedoti Tautiškos giesmės.

Spėjau, kad patriotizmu degančiųjų, ko gero, bus nedaug, maniau, oras tik šiaip sau, kažin, ar daug vilkaviškiečių susirinks, o čia dar kaip tyčia atslinko tamsus debesis ir prakiuro dangus. Bet kad iš dvylikos tūkstančių miesto gyventojų susirinks tik tiek?.. Aikštėje mindžikavo vos keliolika, artėjant 21 val. gal kokios penkios dešimtys giedotojų galiausiai susirinko…

Tik rytojaus dieną sužinojau, kad susiburti prie V. Kudirkos paminklo buvo vienos partijos atstovų iniciatyva. Bet juk turėtų būti visai nesvarbu, kas pakviečia pagerbti valstybingumą bei valstybės simbolius, svarbiausia – visiems kartu pajausti tautą vienijančią dvasią. Negi kiekvienas atskirai savo kieme himną trauksime?..

Vis dėlto po kelių minučių apmaudas ir kartėlis pamažu ištirpo – nuskendo tyrose, iš susijaudinimo ir džiaugsmo spindinčiose šešiamečio akyse. Berniukas, ant kurio skruostų puikavosi miniatiūrinės trispalvės, nekantriai naršė tarp žmonių, sukiojosi aplink paminklą ir kamantinėjo mamą: „Kodėl nepradeda? Kiek dar reikės laukti? Gal devyniolika metų?“ Minutės jam atrodė amžinybė.

Argi ne toks pat širdžių nekantrumas, entuziazmas ir veržlumas „išvadavo“ trispalvę iš vergijos, sugrąžino į jai deramą garbingą vietą – Gedimino pilies bokštą. Mažylis tik iš mamos pasakojimų galėtų žinoti apie sovietinę erą, suvaržymus ir draudimus, bet man pačiai teko būti reto įvykio liudininke. Tada dirbau LRT redaktore, vasario 16-osios rytą tuokart uždrausta Lietuvos vėliava buvo iškelta pro langą Lietuvos televizijos pastate S. Konarskio gatvėje. Nors pašnibždomis, nes viešai apie tai prabilti niekas nedrįso, bet visi susijaudinę tik ir kalbėjo apie šį akiplėšiškai drąsų akibrokštą sovietiniam režimui.

Valstybės dieną eidamos su mama pakeliui skaičiavome prie namų iškeltas vėliavas. Deja, deja, jos plevėsavo tik kur ne kur… O siaube, negi meilė ir pagarba trispalvei išgaravo kartu su vasaros lietumi? Žinoma, mylėti nepriversi, bet gerbti…

„Kokio dydžio yra administracinė bauda už vėliavos neiškėlimą valstybinės šventės dieną?“ – pasiteiravau mamos. „Jeigu neklystu, buvo apie 30 litų (dabar nuo 2 iki 8 eurų – red. past.)“, – bandė prisiminti ji. „Na, tuomet Mindaugo karūnavimo diena – puiki proga papildyti Savivaldybės biudžetą“, – pasakiau. Kas gi daugiau beliko – tik griebtis juodojo humoro. Vien mano gimtojoje gatvėje buvo galima surinkti per keliasdešimt eurų…

Rita MITKUTĖ-MADDOCK