Žydų istorijos tyrinėtojas Vilkaviškį lanko vis dažniau

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Daugiau nei dešimtmetį mūsų kraštą vis aplankantis Vilkaviškio žydų istorijos tyrinėtojas Ralfas Selindžeris vėl viešėjo mūsų krašte. Be savo protevių krašto vyriškis savo gyvenimo sakė jau neįsivaizduojantis.

Vos keturias dienas trukusio vizito metu svečias apžiūrėjo ne tik daugybę su žydų istorija susijusių jam dar nematytų vietų, bet ir nuveikė nemažai darbų.

R. Selindžeris jau ne pirmą kartą derėjosi su Vilkaviškio rajono Savivaldybės administracijos atstovais dėl holokausto aukų memorialo sutvarkymo ir giraitės, skirtos vietiniams žydų gelbėtojams atminti, sodinimo.

Šįkart susitikęs su rajono vicemeru Kaziu Kiaulakiu svečias liko patenkintas konstruktyviu pokalbiu. Į Izraelį aptarti su tenykščių žydų bendruomene R. Selindžeris išsivežė keletą pasiūlymų: holokausto vietos pertvarkymo projektą ir šešiasdešimties liepų giraitės viziją. Žydų bendruomenės lėšomis finansuojamam objektui rajono Savivaldybės administracijos specialistai pasiūlė kai kurių pakeitimų. Baiminantis beveik kiekvieną pavasarį įvykdomų vandalizmo aktų pasiūlyta negaminti brangių graviruotų lentelių prie kiekvieno žydų gelbėtojui skirto medžio, bet parengti patvarų stendą su augalų išdėstymo schema. Taip pat siūloma pastatyti ir dar vieną – informacinį stendą.

Šįmet, rugsėjo 23 d., Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena bus minima 75-ąjį kartą. Tačiau iki jubiliejaus sutvarkyti holokausto vietos nepavyks. Svečiui buvo pažadėta iki kitos šventės parengti su žydų bendruomene suderintus projektus, kaip sutvarkyti ne tik minėtą vietą, bet ir žydų kapines, suburti visuomenę sodinti giraitę.

Marijampolėje radęs jaukų nedidelį viešbutuką ir ten apsistojęs R. Selindžeris per kelias dienas dar spėjo aplankyti žydų kapines Virbalyje, Kybartuose, Vištytyje. Į žydų amžino poilsio vietas jį lydėjo istorikas Antanas Žilinskas, kuris žadėjo visus kapinaičių paminklus nufotografuoti, išryškinti užrašus, pasitelkdamas Ralfo naudotą priemonę – skutimosi putas. Vėliau fotografijos būtų sukeltos į svečio sukurtą tinklalapį www.jewishvilkaviskis.org, kad visame pasaulyje jį skaitantys žydai galėtų atrasti savo artimųjų kapus.

Vištytyje R. Selindžeris susitiko su žydų gelbėtojo V. Cimermono sūnumi Leonu, apžiūrėjo Vištyčio regioninio parko lankytojų centrą, taip pat išlikusią sinagogos sieną ir buvo dėkingas, kad ši vieta pažymėta memorialiniu akmeniu. Tiesa, greta sienos nelabai gražiai atrodė supilta krūva šiukšlių ir krūmais apžėlęs pats objektas. Tačiau R. Selindžeris to neakcentavo. Svečias dar buvo pilnas įspūdžių iš viešnagės Šiaudiniškių dvare. Jis stebėjosi dvaro savininko Valentino Vieraičio entuziazmu ir pasiūlė prie jo valdomo statinio pritvirtinti lentelę su informacija, kad dvare vaikystę leido žymus žydų dailininkas Aronas Aprilis. Svečias taip pat liko sužavėtas Virbalio bendruomenės nario Gedemino Žebertavičiaus globa lydint jį ir A. Žilinską į virbaliečių atrastą žydų maudynių vietą ir senus kapus, taip pat iniciatyva sutvarkyti minėtą maudyklę.

Kiek nepatogiai teko pasijusti Kybartuose lankant Isaako Levitano paminklą. Mat aikštėje pastatytas ženklas skelbia, kad erdvė, kurioje stovi paminklas, neseniai rekonstruota už Europos Sąjungos pinigus. Tačiau apsilupinėjusių plytelių vaizdas vertė tuo smarkiai abejoti.

Priešpaskutinę viešnagės dieną R. Selindžeris spėjo nusifilmuoti Marijampolės televizijos kuriamame filme apie žydų pėdsakus mūsų istorijoje. Filmas bus pristatytas rugsėjo mėnesį Marijampolės kultūros centre. Taip pat svečias pasirašė sutartį su leidykla „Piko valanda“, kuri išleis istoriko A. Žilinsko knygą „Dingusios tautos pėdsakais“ anglų kalba. Lėšos leidiniui dar renkamos.

Visur svečią lydėjęs jo bičiulis marijampolietis žurnalistas Algis Vaškevičius pasakojo, kad prieš išvykdamas R. Selindžeris dar aplankė keletą objektų Vilniuje bei prašė padėkoti visiems jam padėjusiems žmonėms.