„Alksnės“ kapela atšventė penkmetį

Šio ryto alksnėniškiai laukė. Laukė nekantriai, tarsi maldą kartodami Sigito Antanavičiaus eilių posmelį „ tenebaudžia dangus ir palaimina mus“.

O dangus erzino. Tai žaibų rykštėmis nutvieksdamas, tai lietų pildamas. Dar po balas braidydami kaimo vyriškiai ir moterys ruošė bendruomenės namų kiemelį šventiniam „Alksnės“ kapelos koncertui. Jaunimas neragintas nešė galybę suolų, puošė sceną. Talkininkų atsišaukė kaip niekada daug.

Ir prigužėjo, prisirinko pilnas kiemas svečių su sveikinimais ir gėlėmis, su gražiausiais žodžiais ir skambiomis dainomis. Svečiai iš Šakių neįgaliųjų kolektyvo, Briedžių moterų ansamblis, Varėnos armonikieriai buvo sutikti labai šiltai. Didžiausių aplodismentų nusipelnė jubiliatai, pasipuošę tautodailininkės sumodeliuotais ir darbščių siuvėjos rankų padirbtais rūbais. Nors alksnėniškių repertuare yra ne vien savos kūrybos dainos, šią popietę klausėmės pačių naujausių Ramučio Skrinsko ir Sigito Antanavičiaus kūrinių. Dėka iškalbingo, energingo ir šiaip šaunaus renginio vedėjo Ramūno Puodžiūno beveik 4 valandas trukęs koncertas neprailgo. Po jo pravesto „hipnozės seanso“ sužinojome, kad ploti mokame visi. Ramūnui diriguojant suskambo ir visų laikų dainų popuri. Nepastebimai greitai praūžė ir šokių konkursėlis. Ne vienas žiūrovas buvo apdovanotas „Alksnės“ medaliais, ar saldžiomis kupiūromis. Po smagaus koncerto bendruomenės salėje pratęsėme popietę besišnekučiuodami prie dosnių Alksnėnų moterų vaišėmis nukrauto stalo. Ir tik vakaro žaros privertė prisiminti darbus ir namus… Taip gera buvo susibėgti su kaimynu, juk „ ne kasdien susieinam visi, ne kasdien vienas kitą aplankom…“

Kristina Liaudanskienė

Alksnėnų kaimo bendruomenės pirmininkė