Nori išsaugoti nederlingų vietovių statusą

Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pasirašytas memorandumas leidžia tikėtis, kad rengiamas Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, žemėlapis atspindės tikrąją nederlingų vietovių situaciją regionuose.

Daugelį metų tokio statuso tikėjusis, bet jo taip ir negavusi Bartninkų seniūnija į šį sąrašą neįtrauukta.

Nuo 2018 metų teks praktiškai įgyvendinti ES priimtą vieningą metodiką, pagal kurią nustatoma, kokios vietovės yra nepalankios ūkininkauti. Iki tol kiekviena valstybė narė galėjo vadovautis savo nustatytais šių vietovių atrankos kriterijais. Memorandumu siekiama, kad į mažiau ūkininkauti palankių vietovių žemėlapį būtų įtrauktos seniūnijos, kurių vidutinis žemės našumo balas mažesnis nei 32. Tai Alytaus rajono Nemunaičio ir Raitininkų seniūnijos, Druskininkų savivaldybės Leipalingio, Elektrėnų saviv. Beižionių, Pastrėvio, Semeliškių ir Vievio, Jonavos r. Ruklos, Kalvarijos saviv. Liubavo, Lazdijų r. Kučiūnų, Lazdijų, Noragėlių, Seirijų, Šlavantų, Šventežerio, Prienų r. Stakliškių, Širvintų r. Kernavės, Trakų r. Lentvario, Senųjų Trakų, Trakų ir Vilkaviškio rajono Gražiškių bei Vištyčio seniūnijos.

Lietuvoje, sudarant naująjį žemėlapį, taikomi 5 biofizikiniai kriterijai iš 8 galimų: klimatas (žema temperatūra), dirvožemio tekstūra, dirvožemio drenažas, paviršiaus nuolydis ir dirvožemio cheminės savybės. Vadovaujantis metodika, yra laikoma, jog vietovėje esama didelių gamtinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto seniūnijoje atitinka bent vieną iš pirmiau įvardytų kriterijų. Vietovės turi atitikti ne tik biofizikinius, bet ir ekonominius kriterijus.

Nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrę ūkininkai be tiesioginių išmokų papildomai gauna kompensacines išmokas už deklaruotą plotą ir pagal Kaimo plėtros programą. Visgi, ES patvirtinus naujus kriterijus, žemėlapyje nebeliktų kai kurių seniūnijų. Tai reiškia, kad jos daugiau negalėtų pasinaudoti šia parama. Memorandumo organizatoriai siekia, kad 22 seniūnijos išsaugotų savo statusą ir būtų įtrauktos į naująjį žemėlapį, argumentuojant, kad jose žemės našumo balas yra žemesnis nei šalies vidurkis. Tiesa, šiam pasiūlymui dar turi pritarti Europos Komisija.

„Santakos“ info