Kaip Vilkaviškis nebeįsivaizduojamas be Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros, lygiai taip ši šventovė neatsiejama nuo gėlių. Žiedai švyti ir Šv. Kryžiaus bažnyčios, žmonių vadinamos tiesiog mažąja bažnytėle, pertvarkytame šventoriuje. Maldos namus gėlėmis puošia dvi parapijietės, kurioms ši veikla – pomėgis ir malonumas, o sykiu – ir ilgametė tarnystė bažnyčiai.
Gėles puoselėja šeimininkė
Šiemet mūsų miesto katedrą lanko daugiau žmonių negu įprastai. Kaip žinia, Švč. M. Marijos Apsilankymo katedra yra viena iš Vilkaviškio vyskupijos jubiliejinių šventovių, joje atvertos Šventosios Gailestingumo durys, tad dėl šių aplinkybių čia atvyksta daugiau tikinčiųjų. Jie sako, kad prie kitų maldos namų nemato tiek gėlių, kiek jų žydi prie Vilkaviškio katedros.
Visas šventoriaus gėles, kurių ryškūs žiedai iš tolo traukia žvilgsnius, prižiūri klebonijos šeimininkė Genė Bičkauskaitė. Šitie rūpesčiai jai nėra prievolė. Gėlės – klebonijos šeimininkės Genutės hobis, jos širdies dalelė. „Dėl gėlių šeimininkė ramybės neduoda. Jei ji nemylėtų gėlių, jų tiek ir nebūtų. Be abejo, šeimininkė klausia nuomonės, tariamės, kaip tam tikros gėlės konkrečioje vietoje atrodytų“, – sakė dekanas V. Gustaitis.
Dalį gėlių katedrai puošti paaukoja žmonės, dalį reikia nupirkti. „Mano pareiga ir mano dalia – apmokėti sąskaitas, rasti tam lėšų, tartis dėl nuolaidų“, – kalbėjo dekanas. Pasak jo, katedrą puošia tik Lietuvoje pirktos gėlės.
Palaistyti daugybę gėlių šventoriuje – irgi G. Bičkauskaitės rūpestis. Tačiau pernai vasarą, kai ilgą laiką degino sausra, dekanas paragino klebonijoje gyvenančius kunigus patalkinti šeimininkei ir visiems sykiu gelbėti augalus.
Padrąsinta ir įpareigota
Rūpestis, ar dar neapvyto gėlės, kurių kompozicijomis puošiamas katedros vidus, nuolat kirba vilkaviškietės Aušros Mickevičienės mintyse. Nuo 2001-ųjų pradžios puokštėmis šventovę puošianti moteris suka ir suka apžiūrėti, atnaujinti pačios sukurtų kompozicijų. Jeigu puokštės sukomponuotos iš gana ilgai išsilaikančių lelijų, gvazdikų, kalijų, Aušrai kiek ramiau savaitę ar net dvi. Tačiau jeigu katedra papuošta nenuspėjamomis rožėmis ar greitai nužydinčiais kardeliais, prie jų reikia lenktis ir lenktis. „Gėlių nebūna tik per adventą ir gavėnią, o šiaip bažnyčia bent kiek turi būti papuošta kasdien, ne tik sekmadienį“, – prisiimtą įsipareigojimą sukonkretino A. Mickevičienė.
Prieš Pirmąją Komuniją, prieš Sutvirtinimo sakramentą maldos namai tradiciškai puošiami baltais žiedais. Didžiąją savaitę kompozicijos kuriamos iš baltos ir raudonos spalvos gėlių, o Velykų sekmadienį katedroje dominuoja geltoni žiedai, simbolizuojantys pergalę prieš mirtį, Kristaus prisikėlimą. Pačios didžiausios puošmenos – Kalėdų eglutė, prakartėlė, Gyvybės medis Velykų iškilmėms – yra jau ne vienos Aušros, bet ir aktyvių parapijiečių rūpestis bei darbas.
A. Mickevičienė ir šiandien prisimena žodžius, kuriais dekanas V. Gustaitis tarsi pakvietė, tarsi įpareigojo ją rūpintis katedros puokštėmis. „Ką Dievas davė, tą reikia Dievui ir atiduoti“, – taip ji buvo padrąsinta prieš penkiolika metų. Šiandien parapijos klebonas sako, kad ir jam pačiam, ir kitiems žmonėms patinka A. Mickevičienės darbas, moteris turi ir skonį, ir supratimą, kaip puošti katedrą.
Vis dėlto šventovės puošyba nėra išskirtinai tik A. Mickevičienei patikėta sritis. Jeigu žmonės pageidauja, pavyzdžiui, prieš Santuokos sakramentą, niekas neprieštarauja, jog savo kompozicijomis katedrą papuoštų jų pačių pasisamdyti floristai.
A. Mickevičienė skiria laiko ir Šv. Kryžiaus bažnyčios šventoriui. Moteris sykiu su talkininkais sėjo veją, sodino gėles, jas prižiūri. Užsuka ir į vidų, kad žiedais papuoštų mažąją bažnytėlę.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.