Debatai: pažintis su kandidatais į Seimą

Mažoji Vilkaviškio kultūros centro salė vos talpino žmones, pirmadienio vakarą susirinkusius pasiklausyti kandidatų į Seimą debatų, kuriuos vedė žinoma televizijos žurnalistė Rasa Tapinienė. Beveik porą valandų trukęs renginys neprailgo, o smagiai „pakedenti“ politikai, pretenduojantys valdyti mūsų valstybę, atsiskleidė kaip ant delno.

Iš septynių dalyvavo šeši

Spalio 9 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose Vilkaviškio rajono vienmandatėje rinkimų apygardoje rengiasi varžytis septyni kandidatai: Algirdas Butkevičius (Socialdemokratų partija), Vytautas Judickas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Raimonda Marčiukaitienė (politinė partija „Lietuvos sąrašas“), Algis Padvelskis (Lietuvos centro partija), Egidijus Papečkys (Liberalų sąjūdis), Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) bei Edmundas Žalys (Darbo partija).

Debatuose nedalyvavo tik A. Butkevičius. Kaip pašmaikštavo debatų moderatorė R. Tapinienė, galbūt premjeras nusprendė, kad jis ir taip žmonėms yra gerai žinomas, o galbūt pabijojo tiesiogiai atsakyti į pateiktus klausimus. Kitą dieną Vyriausybės išplatintame pranešime spaudai buvo rašoma, jog pirmadienio vakarą premjeras sostinėje sveikino „Trimito“ orkestrą su jubiliejiniu, 60-uoju, sezonu.

Pristatydama kandidatus į Seimą R. Tapinienė pažymėjo, kad tik du iš dalyvaujančių partijų atstovų yra daugiau ar mažiau žinomi vilkaviškiečiams, tai – V. Judickas ir E. Žalys, kiti mūsų rajone yra politikos naujokai.

Nuomonės išsiskyrė

Nuo pirmos iki paskutinės minutės debatai vyko ekspresyviai, į pateiktus klausimus kandidatai turėjo atsakyti trumpai, konkrečiai ir greitai, nes jiems beveik nebuvo palikta laiko apmąstymams, o atsakymui duota tik 1 minutė.

Pirmiausia debatų dalyvių buvo paprašyta įvardyti po tris geriausias savybes, dėl kurių žmonės juos turėtų rinkti į Seimą.

R. Marčiukaitienė ir V. Judickas kaip teigiamiausias puses įvardijo sąžiningumą, teisingumą ir meilę savo kraštui. E. Papečkys taip pat mano, jog yra sąžiningas, o kitos jo savybės – žmoniškumas ir, paties žodžiais tariant, žingeidumas. K. Smirnovas pabrėžė tikslo siekimą, atsakomybę ir atsidavimą šeimai (jis yra kilęs iš 9 vaikų šeimos, o pats dabar augina 5 atžalas). E. Žalys įsitikinęs, kad jo pranašumas prieš kitus pretendentus yra tai, jog jis vilkaviškietis, turi aukštąjį politikos išsilavinimą ir didelę patirtį, nes ėjo įvairias atsakingas pareigas. A. Padvelskis stipriąja savo puse laiko atkaklumą, įžvalgumą ir sūduvišką prigimtį, be to, jis gimė ir užaugo mūsų rajone.

Į klausimą, ar reikėtų alkoholį parduoti tik specializuotose parduotuvėse, neigiamai atsakė tik E. Papečkys ir V. Judickas, nes, jų nuomone, žmonės yra laisvi rinktis, o ribojimas tik paskatintų „bobučių verslą“. Homoseksualių žmonių santuokai buvo linkęs pritarti vienintelis E. Papečkys, likusieji pasisakė už tradicinę šeimą. Šis kandidatas, kaip ir E. Žalys, nepritarė dabar taikomai praktikai, kad pašalpas gaunantys žmonės privalo atidirbti viešuosius darbus. Kiti kandidatai prieštaravimo tame neįžvelgė.

Tačiau visų šešių kandidatų nuomonės sutapo, kad Seimo narių kadencijų skaičių reikėtų apriboti iki dviejų, o jaunuoliams įvesti nuolatinę privalomąją karo tarnyba. Taip pat kandidatai vieningai pasisakė prieš pensinio amžiaus pailginimą iki 69 metų ir nepritarė galimam Lietuvos išstojimui iš Europos Sąjungos.

Sunkiai kandidatams į Seimo narius sekėsi su skaičiais. Niekas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, kiek lietuvių emigravo į užsienį, kiek vaikų auga socialinės rizikos šeimose, kiek smurto artimoje aplinkoje atvejų nustatyta per metus. O koks yra mūsų šalies bendrasis vidaus produktas, žinojo vienintelis E. Žalys. Tačiau beveik visi atsakė į klausimą, kada Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir kiek lėšų valstybės biudžete numatyta krašto apsaugai.

Rinkosi komitetus

Paklausti, kokiame Seimo komitete sėkmės rinkimuose atveju galėtų efektyviausiai pasireikšti, politikai išsakė įvairių minčių.

R. Marčiukaitienė norėtų dirbti socialinių reikalų komitete, „vesti žmones už rankyčių ir mokyti juos gyventi“, nes ligi šiol, jos nuomone, to niekas nedarė. E. Žaliui būtų priimtiniausias biudžeto ir ekonomikos komitetas, nes dabar, pasak kandidato, neteisingai skaičiuojamos valstybės išlaidos.

A. Padvelskis rinktųsi švietimo komitetą, nes yra baigęs pedagogikos studijas ir jam nepatinka tai, kas vyksta dabartinėje švietimo sistemoje, – jaunimas, baigęs aukštąjį mokslą, neturėtų vykti į užsienį skinti braškių. K. Smirnovas, turintis edukologijos magistro diplomą, taip pat pretenduotų į švietimo komitetą ir siektų, kad vaikai į mokyklas nebūtų vežiojami geltonaisiais autobusiukais, o galėtų mokytis savo gyvenamojoje vietovėje, taip pat jis rūpintųsi atkurti pedagogų autoritetą. E. Papečkys Seime norėtų dirbti teisėtvarkos srityje, gilintis į korupcijos problemas, bet liberalai, kuriems atstovauja, jam esą numatę krašto apsaugos ministro portfelį, tad tektų domėtis šia sritimi. V. Judickui prie širdies būtų žemės ūkio reikalai ir Seime jis siektų, kad pagaminta žemės ūkio produkcija būtų konkurencinga ir liktų Lietuvoje.

Klausimai iš salės

Keletą klausimų kandidatams pateikė žmonės iš salės. Jiems buvo įdomu sužinoti, su kuriomis partijomis Seime kandidatai būtų linkę bendradarbiauti, o su kuriomis ne.

R. Marčiukaitienė neįvardijo konkrečių politinių jėgų, tik lakoniškai atsakė, jog jai pakeliui būtų su „nesusitepusiomis partijomis“. E. Žalio nuomone, politika – kompromisų menas ir su visomis partijomis bendrautų, bet koalicijoje galėtų būti su socialdemokratais. A. Padvelskis teigė nežiūrintis į partiškumą, nes jam svarbiausia – žmogus, o į koaliciją jungtųsi su tais, kurie eitų tuo pačiu keliu, kaip ir Lietuvos centro partija. E. Papečkys vienareikšmiškai pasisakė už bendradarbiavimą su dešiniosiomis politinėmis jėgomis ir dar galbūt su „valstiečiais“, o K. Smirnovas buvo įsitikinęs, kad tikrai kartu neis nei su Darbo, nei su „Tvarkos ir teisingumo“ partijomis. Konservatorius V. Judickas mato galimybę bendradarbiauti „su tais pačiais, kaip ir dabar“.

Klausinėjo vienas kito

Kandidatams buvo suteikta galimybė ir patiems užduoti po klausimą vienam iš savo konkurentų.

Kybartų pataisos namams kurį laiką vadovavęs E. Žalys Specialiųjų tyrimų tarnyboje dirbusio E. Papečkio tiesiai šviesiai paklausė, kodėl per 4 metus šis nesiėmė jokių veiksmų dėl pataisos namų vadovo, kuris tik dabar nušalintas nuo pareigų. E. Papečkys paaiškino, kad tai nebuvo susiję su jo tarnyba ir apskritai teisinių subtilybių dėl darbo specifikos jis negalįs paaiškinti. Marijampolietis savo klausimą uždavė R. Marčiukaitienei pasiteiraudamas, kur vilkaviškiečių į Seimą išrinkta atstovė gyventų. „Vilniuje, nes ten mano šeima“, – be užuolankų atsakė pretendentė, o pati savo klausimą adresavo V. Judickui. Pilviškių seniūno ji klausė, kaip šis seniūnijoje kovoja su alkoholizmu. „Geriam“, – pajuokavo V. Judickas ir patikino, jog „su ligoniais, kurių seniūnijoje yra, bet kokia kova beprasmiška“. V. Judicko klausimas buvo skirtas A. Padvelskiui, kurio buvo pasiteirauta, kodėl kandidatuoja į Seimą. Marijampolietis pasigyrė, kad jis turi sprendimus, kaip reikėtų kovoti su korupcija, alkoholizmu bei emigracija, ir būdamas Seimo nariu savo žinias norėtų pritaikyti plačiau. Savo klausimą jis adresavo atgal – V. Judickui: ar žinąs seniūnas, kaip sustabdyti emigracijos procesą? V. Judicko nuomone, vienintelis vaistas nuo šios Lietuvos „ligos“ – darbo vietų kūrimas. K. Smirnovas, kuris yra Šakių rajono savivaldybės tarybos narys, savo klausimą skyrė E. Žaliui, teiraudamasis, kokį didžiausią darbą šis padarė kaip Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys. Vilkaviškietis akcentavo savo vaidmenį Peticijų komisijoje, kuriai pats vadovauja.

Beveik šventieji

Kandidatams į Seimo narius buvo užduota ir daugiau įvairių klausimų, pavyzdžiui, kiek jie uždirba ir kokį turtą yra sukaupę, kokias knygas skaito, kaip dažnai būdami Seimo nariais atvyktų į Vilkaviškį susitikti su rinkėjais, ar tikisi laimėti rinkimus prieš vilkaviškiečių jau 16 metų renkamą A. Butkevičių ir kt.

Taip pat jie buvo paprašyti įvardyti savo didžiąsias gyvenimo „nuodėmes“, tačiau šiuo klausimu politikai nebuvo linkę atvirauti. Vyriškas išdidumas nė vienam iš vyriškosios lyties atstovų neleido pasakyti apie save ką nors blogo, tik vienintelė moteris lyg per išpažintį prasitarė davusi kyšį gydytojui, kai kažkada sirgo jos mama.

R. Tapinienė vis dėlto nepatikėjo į Seimą pretenduojančių vyrų šventumu ir nepraleido progos priminti Pilviškių seniūnui V. Judickui jo skandalų dėl moterų.

Balsavo už varžovą

Renginio pabaigoje debatų vedėja surengė simbolinį balsavimą. Balsuodami už vieną iš savo konkurentų kandidatai turėjo pasakyti ir savo pasirinkimo kriterijus.

E. Papečkys teigė balsą atiduodantis V. Judickui dėl jo dešiniųjų pažiūrų, R. Marčiukaitienė taip pat balsavo už šį pretendentą – dėl to, kad jis gražus. E. Žalys savo balsą paskyrė E. Papečkiui, nes pažįsta jo tėvą, prieš daug metų Vilkaviškyje vadovavusį policijai. A. Padvelskis pasirinko R. Marčiukaitienę, nes mano, kad politikoje reikia moteriškos rankos, K. Smirnovas – E. Papečkį dėl to, jog šis esąs jaunesnės kartos atstovas. Savo balsą E. Papečkiui paskyrė ir V. Judickas – todėl, kad kandidatas yra liberalas.

Išsakyti savo simpatijas politikams buvo suteikta galimybė ir salei: gausiausių žiūrovų aplodismentų sulaukė K. Smirnovas ir E. Papečkys.