Po krūmais mieste degė sofa

Eglė MIČIULIENĖ

„Įdomu, kokia bauda yra už gamtos niokojimą?“ – klausė į redakcijos feisbuko paskyrą parašęs ir vaizdo medžiagą atsiuntęs Vilkaviškio gyventojas.

„Laužą“ nufilmavo

Vilkaviškietis Antanas Budrys savo tinklalapyje pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotos po krūmais degančios šiukšlės. Vaizdelis nufilmuotas greta Lobiškių gatvės esančiuose brūzgynuose.

Sekmadienį pamatęs pleškančias atliekas ir nuo jų svylančias greta augančių krūmų šakas, žmogus neliko abejingas: jis paskambino telefonu 112 ir pranešė apie gaisrą. Atvažiavę ugniagesiai liepsnas užgesino.

Į redakciją kreipęsis vyriškis teigė, kad šiukšlės galėjo būti atvilktos nuo greta esančios sodybos, nes matėsi nuo jos per žoles vedanti šliūžė. Vis dėlto gamtą mylintis žmogus pripažino, jog tai – tik spėjimas.

Vilkaviškietis stebėjosi, kaip galima šitaip neatsakingai elgtis ir niokoti gamtą, juolab kad ugnies liežuviai galėjo nesunkiai nuslinkti ir iki netoliese esančių pastatų.

Teigė nieko nematę

Gavę pranešimą, kitą dieną kartu su aplinkosaugininkais nuvykome į gaisravietę. Krūmai iš tiesų buvo apsvilę, o po jais gulėjo sudegusios sofos ar čiužinio likučiai.

Pasibeldėme ir į stovinčio už keliasdešimties metrų namo duris. Jas atvėrusi mergina tvirtino, jog šeimyna nieko nematė ir nežino, tačiau po krūmus esą dažnai landžioja iš kitų namų atbėgantys vaikai – galbūt jie ir galėjo numesti degtuką ant seno čiužinio. Iš kur krūmuose jis atsirado, mergina taip pat negalėjo atsakyti.

– Nustatyti, kas į krūmus pritempė šiukšlių, kas atvilko seną baldą ir jį padegė, dabar būtų sunku, nebent atsirastų tai mačiusių žmonių. Gali būti ir taip, jog kažkas čiužinį padegė netyčia: gal ten įsikūrė koks valkata, o gal, kaip minėjo gyventoja, neatsargiai žaidė vaikai. Tačiau kad čia buvo padarytas pažeidimas – tai akivaizdu, – kalbėjo Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas.

Miestuose deginti negalima

Pareigūnas priminė, jog miestuose ir miesteliuose atliekų – nei augalinės kilmės, nei jokių kitokių – atvirose teritorijose deginti negalima.

Kaimo teritorijoje galima deginti augalines atliekas (jei nėra galimybių jas kompostuoti ar sutvarkyti kitaip), tačiau privaloma laikytis numatytų priešgaisrinių taisyklių. Sausą žolę, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Pats deginimas turi būti nuolat stebimas, o jį baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Visų kitų, t. y. neaugalinės kilmės, atliekų (senų baldų, drabužių, avalynės ir kt.) deginti negalima niekur – jos privalo būti atiduotos atliekų tvarkytojams.

Baudos – iki kelių šimtų

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 83 straipsnis numato, kad atliekų deginimas nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų užtraukia baudą asmenims nuo 28 iki 57 eurų, o pareigūnams – nuo 57 iki 115 eurų.

Už sausos žolės, lapų, šiaudų bei kitų laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą administracinė atsakomybė taikoma pagal ATPK 83¹ straipsnį, kuriame nurodoma, jog sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 28 iki 231 euro ir pareigūnams – nuo 57 iki 289 eurų.

Ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 57 iki 289 eurų, o pareigūnams – nuo 115 iki 347 eurų.

Be administracinės nuobaudos, net ir deginant mažą atliekų kiekį skaičiuojama žala aplinkai, kurios minimalus dydis – 100 eurų.