Irma Kalvaitytė – Lišauskienė
Parėjau.
Parėjau vėjų vieškeliu tiesiai,
Link šalies, kur mėnulio delčia,
Kur dangus raudonuodamas
Šviečia,
Kur pakvipusi duona kerčia.
Ten ir mintys šviesesnės,
Ir žodžiai,
Ten nei krištolas skamba
Skaidriau,
Ten palietusios žemę rasotos,
Mano kojos sustos
Pagaliau.
Ir kaštonas, pamojęs nuo kalno,
Pasisveikins,
Lyg aš nebuvau,
Nukeliavus, kur nešviečia saulė,
Ir net žvaigždės atrodo –
Aukščiau.
Parėjau vėjų vieškeliu šviesy,
Pro besiekiančius saulės miškus,
Ir rugiai,
Prasikalę pavėsy,
Suskaičiavo namo man žingsnius.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.