„Metų ūkio“ savininkai negaili pagalbos kitiems

Andrius GRYGELAITIS

Šiemet tradicinio konkurso „Metų ūkis 2016“ laurus kiek neįprastai pasidalijo ne viena, o trys šeimos. Pirmoji vieta atiteko Šeimenos seniūnijoje, Klampučių kaime, bendrai ūkininkaujantiems Vincui ir Daliai Micutams, Juliui ir Zitai Birštonams bei Daivai ir Laimučiui Rudzevičiams.

Buvo paprasčiau

Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos bei Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus organizuojamo konkurso nugalėtojomis šios trys šeimos tapo neatsitiktinai. Visos jos – išskirtinai aktyvios, darbščios, geranoriškai paremiančios seniūnijos, bendruomenės, bažnyčios veiklą. Šių ūkininkų pagalbos gali sulaukti bet kuris jų kaime gyvenantis žmogus.

Kartu ūkininkauti Micutai, Rudzevičiai bei Birštonai pradėjo maždaug prieš 24 metus. Likviduojant Klampučių žemės ūkio bendrovę, už pajus buvo gauta ferma Lankeliškių kaime, dalis technikos, gyvulių.

„Dėl to šiandien savame krašte esame vadinami ne Klampučių, o Lankeliškių ūkininkais“, – šypsojosi V. Micuta.

Iš pradžių jie kartu dirbo 30–40 hektarų žemės plote. Laikui bėgant dirbami sklypai plėtėsi, turima technika gerėjo, ūkiai tapo modernesni. Šiuo metu Klampučių gyventojai bendrai šeimininkauja maždaug 750 hektarų žemės plote.

„Kaip ir šeimoje, taip ir pas mus per visus šiuos metus buvo visko. Nors žemę dirbame kartu, nes taip paprasčiau išspręsti efektyvaus technikos panaudojimo klausimus, tačiau kiekvienas turime atskirus ūkius, nuosavą techniką, savo samdomus darbuotojus. Bendrame ūkyje esame pasiskirstę pareigomis, vienas kitam netrukdome, o tai, manau, ir yra pagrindinis raktas į sėkmę“, – pasakojo pašnekovas.

Sprendimas pasiteisino

Vos pradėję ūkininkauti Micutai, Birštonai ir Rudzevičiai kurį laiką augino šiek tiek galvijų, kiaulių. Tiesa, labai greitai gyvulininkystės buvo atsisakyta ir visas dėmesys sukoncentruotas į augalininkystę. Šiuo metu Klampučių gyventojai daugiausiai augina javų, rapsų, žirnių bei cukrinių runkelių.

„Grūdų sektoriuje tokių blogų metų kaip šie dar nėra buvę. Žiemą javai ir rapsai iššalo, vasarą derliui pakenkė lietūs, o žemesnių supirkimo kainų nelabai ir atsimenu. Laimei, bendrame ūkyje turime tris kombainus. Galbūt jų užtektų ir dviejų, bet šiemet mūsų turimos pajėgos labai pasitarnavo, nes didžiąją dalį javų spėjome nukulti dar prieš jiems sudygstant varpose“, – sakė V. Micuta.

Vis dėlto nuostolių išvengti nepavyko. Tiesa, pašnekovas džiaugėsi, jog po metų pertraukos vėl ryžosi auginti cukrinius runkelius, ir tai vadina vienu iš geriausių savo sprendimų.

Šiemet bendrai Micutai, Birštonai ir Rudzevičiai šių šakniagumbių pasėjo 70 hektarų ir iki gruodžio 15 d. pagal kvotą ketina jų išvežti apie 4 tūkst. tonų, dar tūkstantį tonų planuojama išvežti virškvotinių runkelių. Šiandien į Marijampolės cukraus fabriką jau pristatyta maždaug 2 tūkst. tonų šių šakniavaisių.

Žemdirbių nuo cukrinių runkelių auginimo neatgrasė ir pastaraisiais metais sudėtinga Marijampolės cukraus fabriko situacija.

„Šiemet cukraus fabrikas, ūkininkai ir UAB „Žvalguva“ sudarė trišalę sutartį, pagal kurią žemdirbiai nuo 50 iki 80 proc. runkelių vertės privalo iš „Žvalguvos“ pasiimti prekėmis – trąšomis arba chemikalais. Realiai rizikuojame ne visais, o tik dalimi pinigų“, – sakė pašnekovas.

Jis džiaugėsi, jog šiais metais cukrinių runkelių derlius kol kas labai geras, cukringumas siekė ne mažiau kaip 17 proc., o pastarosiomis dienomis jau viršijo ir 18 proc.

Visuomeninė veikla

Klampučių ūkininkai vylėsi, kad ir javų sektoriuje ateinantys metai bus geresni nei šie. Žemdirbiai su nostalgija prisimena prieš penkmetį vyravusias grūdų supirkimo kainas, kai už toną kviečių buvo mokama 700–800 litų, o ir derlius nebuvo pats prasčiausias. Deja, šiemet kainos buvo kone dvigubai mažesnės.

Micutus, Birštonus ir Rudzevičius sieja ne vien ūkinė veikla. Pastaruosius kelerius metus šios trys šeimos stengiasi kartu atostogauti užsienyje, bendrai įsitraukia ir į visuomeninę veiklą.

V. Micuta dvi kadencijas buvo Klampučių seniūnaitijos seniūnaičiu, dabar šias pareigas eina J. Birštonas. L. Rudzevičius ne vienus metus yra Lankeliškių parapijos pastoracinės tarybos pirmininko pavaduotojas. Aktyvios ir ūkininkų žmonos. Jos yra veiklios Klampučių kaimo bendruomenės tarybos narės. D. Rudzevičienė netgi ilgus metus buvo bendruomenės pirmininkė.

„Manau, jog labai svarbu prisidėti prie visuomeninės veiklos, dalį gauto pelno skirti labdarai, įvairių renginių paramai. Juk visi mes čia gimėme, augome. Smagu matyti, kaip gražėja mūsų kaimas, bendruomenė, bažnyčia. Viskas, ką darome, darome juk sau“, – šypsojosi V. Micuta.