Suvalkijos lygumų kaimelis – Antupiai

Antupių kaimo bendruomenės narės Onos Ingos Račkauskaitės iniciatyva parengtas enciklopedinis leidinys „Antupių krašto istorija“ šiltai sutiktas bendruomenės namuose.


Knyga kaip padėka

Leidinio sudarytoja O. I. Račkauskaitė pratarmėje išsitaria, kad esanti skolinga šiam kraštui už savo keturiasdešimties metų pragyventą čia laiką ir susikurtą gerovę, todėl pasinaudodama kaimo jubiliejaus proga nutarė surinkti medžiagą apie šio krašto istoriją, buvusius ir esamus gyventojus, jų gyvenimą, darbą, laisvalaikį, pasiekimus. Tai lyg ir įpareigojimas jaunimui nepamiršti savo krašto istorijos ir ją perduoti dar kitoms kartoms.


Kaimelis prie didelio kelio

Čia norėjęs Antupių parapiją įsteigti kunigas J. Steponaitis rašė: „Antupiuose visa mano širdis. Čia gyveno daug gerų žmonių, įvairių tipų ir charakterių.“

Rašytiniuose šaltiniuose kaimelis pirmą kartą minimas 1744 metais. Vilniaus vyskupijos kaimų sąrašuose su Antupiais paminėtos ir kitos vietovės: Bačkiškiai, Drebulynė, Krūsmargis, Merkiškiai, Skriaudupis, Znočkai, Gobiškių viensėdis.

XIX a. antroje pusėje Senųjų Antupių kaime įrengtos kapinaitės ir pastatyta medinė koplyčia. Prieš 30 metų aplinkinių kaimų gyventojai ėmėsi iniciatyvos tvarkyti griūvančią koplytėlę. Buvo renkami pinigai, koplytėlė remontuojama. Dabar išpjovus kapinaitėse medžius, suremontavus Antupių koplytėlė šviečia iš tolo. Tai – vienas svarbiausių Antupių bendruomenės atliktų darbų.


Darbščių ūkininkų kraštas

Atkūrus Lietuvos valstybę derlingose Antupių, Bačkiškių, Bardauskų žemėse suklestėjo amatai ir žemės ūkis. 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis, Antupių kaime buvo 12 sodybų ir 92 gyventojai. Čia gyveno daug darbščių ūkininkų ir verslininkų. J. Astrauskas turėjo sėmenų aliejaus spaudyklą, J. ir P. Bujauskai – vėjo malūną, J. Medelis – pirtį linų pluoštui paruošti, J. ir V. Zajankauskai – ūkio vežimų ir ratų dirbtuvėlę. Antupių ūkininkai augino cukrinius runkelius, laikė gerus arklius ir pagerintos veislės gyvulius.

Iš prieškaryje garsių ūkininkų sodybų dabar stovi tik atsitiktinai išlikę pastatai. Knygos sudarytoja iš užmaršties prikėlė daugelio šio krašto ūkininkų vardus ir jų sodybvietes.

Bene garsiausia, su visais pastatais išlikusi iki šių dienų – Senųjų Antupių kaimo ūkininko, Sibiro tremtinio Jono Stadalninko sodyba. Pokaryje čia buvo įsikūrusi Vilkaviškio tarybinio ūkio kontora.

Iš senosios J. Kruliko sodybos šiuo metu yra išlikęs gyvenamasis namas, klėtis ir tvartas. Krulikynė garsi tuo, kad čia nuo 1918 iki 1991 metų veikė pradinė mokykla. Iš garsiosios Bridžynės teliko tik dalis sandėlio.

Leidinyje minimos ir kitos garsios sodybos: Gavėnynė, Zeikynė, Žolynynė, Dabrilynė, Maziliauskynė.

Knygoje pristatomi ir atgimusios laisvos Lietuvos ūkininkai, puslapius puošia jų sodybų nuotraukos.


Krašto šviesuoliai

Iš šio krašto kilę garsūs švietėjai, lietuvybės žadintojai kunigai Juozapas ir Simonas Skinkiai, prozininkas J. Dabrila, Steigiamojo Seimo nariai E. ir M. Draugeliai. Antupių kapinaitėse palaidotas garsus knygnešys Juozas Kačergius.

Gausus būrys šio krašto vyrų 1918–1920 m. savanoriais stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Net penki antupiškiai – Jonas Pilius, Jonas Maziliauskas, Juozas Bačkus, Bronius Draugelis, Vincas Šiporaitis – pelnė Vyčio kryžiaus ordinus. Pastarojo giminės istoriją į atsiminimus surašiusi Angelė Zaveckienė.

Knygos sudarytoja O. I. Račkauskaitė neaplenkė ir nesenos kaimo istorijos, kurią šio krašto žmonės išgyveno po Antrojo pasaulinio karo. Nuo pokario iki 1977 metų šitų apylinkių gyventojai dirbo Vilkaviškio tarybiniame ūkyje, kuriam daug metų vadovavo direktorius Juozas Urbonavičius.

Leidinyje iš darbininkų šeimų albumų pateiktų nuotraukų atsispindi to laiko ūkis ir kultūrinis gyvenimas, žmonių darbai ir buitis.


Jauki kaimiška šventė

Knygos sutiktuvėms Antupių bendruomenės namuose buvo sukurta jauki aplinka. Į šventę atvyko buvę Antupių gyventojai iš visos Lietuvos. Prisiminimais pasidalijo buvęs kultūros namų meno vadovas, marijampolietis, kanklininkas, Skriaudžių folklorinio ansamblio „Kanklės“ vadovas Jaunius Vylius, buvusi bibliotekininkė Elena Žuliūtė-Bačiulienė. Muzikos garsais pradžiugino gitaristė Goda Grybaitė, akordeonininkas Laurynas Mykolaitis, Pilviškių vokalinis ansamblis „Šypsena“.

Antanas ŽILINSKAS

Istorikas