Signatarą pagerbė lietuvybės puoselėtojai

Renata VITKAUSKIENĖ

Lietuvos tautinio atgimimo ryškiausio veikėjo Jono Basanavičiaus gimtinė lapkričio 23-iosios vakarą „praplyšo“ dainomis. Garbūs svečiai iš sostinės ir mūsų rajono kultūros, švietimo darbuotojai, muziejininkai, vienas kitas patriotiškai nusiteikęs kraštietis tautos patriarcho 165-ąsias gimimo metines šventė taip, kaip kadaise pasakojęs pats J. Basanavičius: „Mes sėdėdavome ir labai ilgai dainuodavome.“

Basanavičynės svečiai įsitikino, kad, anot dr. Elvydos Lazauskaitės, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Etninės kultūros skyriaus vedėjos, „niekas taip ilgai neišlaiko istorijos, kaip daina. Ji yra krašto istorijos pažinimo šaltinis. J. Basanavičius svarstė, kuo mes, lietuviai, galime pasaulį nustebinti. Pats ir atsakė: „Gražiomis, meilingomis ir labai melodingomis dainomis.“

J. Basanavičių daina lydėjo nuo mažumės. Gimtinėje skambėjo motinos balsas, tapęs gimnazistu mokytojų paskatintas dainas pradėjo užrašinėti pats. Iš tėviškės išėjo su daina ir, kur bebūtų – Bulgarijoje ar Lietuvoje, liko su daina. J. Basanavičiui rūpėjo kultūra, švietimas, mokslas – sritys, ant kurių auga tauta. „O ką lietuviai be lietuvybės gali reikšti? Ne per daug tikriausiai“, – svarstė Antanas Gudelis, „Tautos namų santaros“ tarybos pirmininkas, valstybinės Jono Basanavičiaus premijos steigimo iniciatorius. Tarsi iliustruodama ir jo, ir anuomet J. Basanavičiaus, kaip tautosakos rinkėjo, padarytas įžvalgas, pirmoji minėtos premijos laureatė Veronika Povilionienė su bičiule dainininke Leokadija Gudeliene vieną lietuvių dainą keitė kita – dar vingresne, dar prasmingesne.

„Nenustoju stebėtis šio žmogaus didumu! J. Basanavičiaus minčių gilumos mes nežinome, o jo asmenybės pažinimas – tai dar neišsemta tema. Yra parašyta tik viena J. Basanavičiaus biografija ir vienas straipsnių rinkinys, o juk šis žmogus buvo moralinis autoritetas, gebėjęs suderinti politines „dešinę“ ir „kairę“, nors į Lietuvos nepriklausomybę eita akmenuotu keliu. Etnologai turėtų dažniau atsiversti jo darbus. Ir kada bus geresnis laikas aktualizuoti J. Basanavičiaus palikimą negu per valstybės šimtmetį?! – kalbėjo valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas dr. Libertas Klimka. Ir jis, ir A. Gudelis, ir LNM direktorė Birutė Kulnytė, taip pat minėtos premijos laureatė, kiek apgailestavo, šį lapkritį pasigedę deramo valdžios vyrų, valstybės, visuomenės dėmesio 165-osioms J. Basanavičiaus gimimo metinėms. „Minint patriarcho 75-mečio jubiliejų Lietuvoje buvo kone visuotinė šventė. Atrodė, kad tą lapkričio 23-iąją net ir kariuomenės paradas buvo skirtas pagerbti J. Basanavičių, per radiją buvo perskaitomas kiekvienas jubiliato gautas sveikinimas, bilietai į visą dieną rodytus spektaklius pardavinėti gerokai pigiau. Tikiu, kad po truputį grįšime prie istorijos ir nepamiršime J. Basanavičiaus gyvenimo“, – vylėsi dr. E. Lazauskaitė.

Ir jubiliejiniais metais, ir eilinį lapkritį Nepriklausomybės akto signataras J. Basanavičius paminimas skelbiant jo vardo valstybinės premijos laureatą. Šiemet juo tapo dr. Dainius Razauskas. Apdovanojimas jam skirtas už reikšmingus baltų pasaulėvaizdžio tyrinėjimus ir sklaidą. Šių metų laureatas – žinomas lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas. Dabar dr. D. Razauskas yra vienas iš produktyviausių ir įdomiausių lietuvių senojo pasaulėvaizdžio, senosios religijos ir mitologijos bei lietuvių prigimtinės kultūros tyrinėtojų, paskelbęs per 80 mokslo straipsnių įvairiuose Lietuvos bei užsienio moksliniuose leidiniuose. Jo moksliniai tyrimai paskelbti šešiose mokslo monografijose ir studijose, o septintoji monografija, skirta mitiniams vaizdiniams K. Donelaičio kūryboje, pasirodys šių metų pabaigoje. Greta mokslinės, akademinės veiklos laureatas aktyviai reiškiasi viešajame gyvenime. Nepaisant viso šito, viešnagė Basanavičynėje dr. D. Razauskui buvo nauja patirtis, mat čia jis dar nebuvo lankęsis. Į muziejų mokslininkas atvyko išskirtinę dieną, mat Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja Rūta Vasiliauskienė priminė, kad lapkričio 23-iąją ši kultūros įstaiga džiaugėsi veiklos 25-mečiu.