Kalbos apie grėsmes skatina apgalvoti veiksmus pavojaus akivaizdoje

Renata VITKAUSKIENĖ

Gyventojai kviečiami susipažinti su patikslintu Vilkaviškio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planu. Šiame dokumente aprašyti atsakingų asmenų, institucijų veiksmai ir pareigos susiklosčius ekstremaliajai situacijai ar karo padėties atveju. Be šio plano, esama dar ir kitų informacijos šaltinių, kuriuose galima rasti atsakymus, kaip reikėtų elgtis sveikatai bei gyvybei grėsmingose situacijose.

„Ar žinotų, kaip elgtis?“

Būtinybė viešai apsvarstyti ir patvirtinti Vilkaviškio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą pribrendo dėl to, kad per kelerius paskutinius metus keitėsi nemažai teisės aktų, kuriais vadovaujantis rengiamas minėtas dokumentas. Į kvietimą susipažinti su Ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, teikti pastabų, pasiūlymų nereikėtų numoti ranka. Jame žmonės gali rasti atsakymų, ką kritiniams momentams yra numačiusi Savivaldybės administracija, kitos įstaigos, kad apsaugotų gyventojus, ką reikėtų daryti patiems vilkaviškiečiams. Tokie svarstymai ramybę sudrumsčia dažniausiai tada, kai viešojoje erdvėje kalbama apie išorinę grėsmę Lietuvos saugumui, nors pavojus gali kilti ir dėl gamtinio, techninio, ekologinio, socialinio pobūdžio įvykių.

Minčių apie galimas grėsmes neginti į šalį, o vis dėlto rasti laiko apie tai pasikalbėti šeimose, pasidomėti, ką pavojaus akivaizdoje įpareigota daryti Ekstremaliųjų situacijų komisija, kitos institucijos, skatina ir „Santakos“ skaitytojo asmeninė patirtis bei pastebėjimai.

„Ar mūsų žmonės, pasienio rajono gyventojai, žinotų, kaip elgtis, jeigu prasidėtų karinis konfliktas? Šitas klausimas man seniai neduoda ramybės“, – kalbėjo Paežerių kaimo (Šeimenos sen.) gyventojas Rimantas Radzevičius. Toks rūpestis kaimo seniūnaičiui kyla ir iš pilietiškumo, ir iš profesinės karo tarnybos kario keliolikos metų patirties.

Kaip elgėsi civiliai žmonės, atsidūrę karinio konflikto zonoje, R. Radzevičius matė Artimuosiuose Rytuose. „Jie neturėjo jokio veiksmų plano. Ir aš pats stebėjau, ir amerikiečių kariai kalbėjo, kad tvyrojo visiškas chaosas. Žmonės bėgo, slėpėsi, kaip kas išmanė. Vieni miestus paliko, kiti tiesiog užsidarė namuose. Tačiau Irako, Kuveito gyventojai – tai ne mes. Esame labiau išsilavinę, savo šalyje turėdami kokybišką internetą galime rasti įvairios informacijos. Ir vis dėlto, kas būtų, jeigu šalyje prasidėtų neramūs laikai? Kariškiai žino, kokių veiksmų jie imtųsi, tačiau ką darytų civiliai žmonės? – svarstė vyriškis. – Rajone yra kolektyvinės apsaugos statiniai. Tad gyventojai turėtų žinoti, kas, iš kur ir į kur juos vežtų, jeigu kiltų būtinybė ten slėptis, kiek laiko žmonės turėtų susiruošti ir pan. Manau, kad jeigu gyventojas neturi aiškumo, plano, nežino, kas bus, jeigu kils tam tikra ekstremalioji situacija, jis tada neklausys nieko ir darys taip, kaip pačiam atrodo.“

Tuo atveju, jeigu ateitų neramūs laikai, šeimos saugumu vyras sakė rūpintųsi pats. „Konkretaus plano man niekas nepasakys“, – atsakomybę prisiėmė šeimos tėvas, sykiu pasidalydamas nuomone, kad apie atsakingų asmenų, institucijų veiksmus ir pareigas kilus grėsmei gyventojai nėra pakankamai informuoti.

Veiksmų schemos – plane

Kaip žinia, gyventojų perspėjimas apie ekstremaliąją situaciją vyktų įjungiant perspėjimo sistemos elektros sireną. Paklausus „Santakos“ laikraščio skaitytojų, ką jie darytų, netikėtai išgirdę perspėjimo sireną, galima teigti, kad daugumos pirmasis sprendimas būtų teisingas. „Įsijungčiau Lietuvos televiziją ar radiją“, – atsakė 37 proc. dalyvavusiųjų apklausoje.

Apie rekomenduojamus paskesnius veiksmus esama įvairia forma pateiktos informacijos, tereikia skirti jai laiko.

Vienas iš tokių informacijos šaltinių – jau minėtas Vilkaviškio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planas.

Jame aptarta įvairių veiksmų atlikimo tvarka, pateikiama galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos savivaldybėje analizė, esama konkrečios informacijos ir apie evakuaciją. Plane nurodyti gyventojų priėmimo, tarpiniai evakavimo punktai rajono miestuose ir kaimuose, galimos evakavimo kryptys, maršrutai ir kt. Minėtame dokumente įvardyta, kas už ką būtų atsakingas, jei savivaldybės teritorijoje susidarytų ekstremalioji situacija. Ekstremaliųjų situacijų komisijai vadovauja Savivaldybės administracijos direktorius, o į vietoves, kur nėra galimybės apie pavojų žmones įspėti garsinėmis priemonėmis, su pranešimais kaip pasiuntiniai vyktų seniūnaičiai.

Patikslinto Vilkaviškio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano projektas skelbiamas Savivaldybės interneto puslapyje. Gyventojų ir suinteresuotų institucijų pastabų vyriausioji civilinės saugos specialistė laukia iki sausio 20 d.

Dar vienas informacijos šaltinis yra Vilkaviškio rajono savivaldybės interneto svetainės www.vilkaviskis.lt skiltis „Civilinė sauga“.

Aptarti šeimoje

Civilinės saugos specialistai akcentuoja, kad ne mažiau svarbu kiekvienai šeimai turėti veiksmų ekstremaliosiose situacijose planą, būti susitarus dėl vietos, kurioje šeimynykščiai susitiktų susiklosčius tokiai padėčiai.

„Ką darytume, jeigu kiltų neramumai, šeimoje esame ne kartą kalbėjęsi. Suprantama, šitos temos kasdien neeskaluoju – tai reikia daryti atsargiai, kad namiškiams nesukeltum bereikalingos įtampos, streso“, – kalbėjo ir R. Radzevičius. Vyras mano, kad namuose vertėtų turėti degalų automobiliui, ilgai negendančių maisto produktų, nuolat vartojamų vaistų, geriamojo vandens atsargų arba talpų, į kurias būtų galima staigiai jo prisipilti. „Atrodo, elementarūs dalykai: žibintas, degtukai, turistinis peilis, polietileno plėvelė, miegmaišiai, vandens valymo tabletės… Aš žinau, kad esant reikalui jie man tikrai pagelbėtų“, – kalbėjo vyras ir kaip smagų pavyzdį nurodė žvejus: jų žvejybos reikmenų dėžės visada paruoštos.

Rimti patarimai – žaismingai

Visa tai, į ką žmonių dėmesį norėjo atkreipti buvęs profesionalios karo tarnybos karys, ir dar daugybė kitų patarimų surašyta mūsų kraštiečio dr. Karolio Aleksos redaguotoje knygoje „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“. Leidinyje pateikiama informacija apie valstybės veiksmus reaguojant į nelaimes, pavojus bei grėsmes taikos ir karo metu, rašoma, ką reikėtų daryti patiems piliečiams, kad išgyventų.

Įsitikinę, kad gyventojams aktualiausi konkretūs patarimai, ką daryti susiklosčius ekstremaliosioms situacijoms ar šalyje prasidėjus kariniams veiksmams, specialistai parengė sutrumpintą minėto leidinio variantą – knygelę „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai“. Joje patrauklia forma, su linksmomis ir išraiškingomis iliustracijomis pateikiama 30 detalių praktinių patarimų. Dalis iš jų aktualūs ne tik kilus kariniam konfliktui. Krašto apsaugos ir civilinės saugos specialistų patarimai, pavyzdžiui, kaip elgtis patekus į spūstį minioje ar tapus kito asmens įkaitu, gali padėti išgyventi taikos metu.

Abiejų leidinių elektronines versijas galima rasti Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.kam.lt. O visų svarbiausia – suvokti, kad domėjimasis, ką daryti per ekstremaliąsias situacijas ir karo metu, rodo visuomenės sąmoningumą ir brandą, žinojimas daro žmogų stipresnį ir saugesnį.