Savivaldybės tarybos narys Arvydas Šlivinskas penktadienį vykusiame posėdyje išsakė savo nuomonę dėl vėliavos iškėlimo per valstybines šventes. Politikas pasigedo ne tik pačių gyventojų didesnio pilietiškumo, bet ir seniūnų aktyvumo, skatinant tautos patriotiškumą.
– Sausio 1-ąją, kada buvo švenčiama Lietuvos vėliavos diena, nepatingėjau ir nuvažiavau į visus tris miestus – Marijampolę, Vilkaviškį ir Šakius – pažiūrėti, ar daug vėliavų iškelta prie pastatų. Vėliavų gatvėse nesimatė, kai kur jos nebuvo iškeltos net prie valstybės įstaigų, – liūdną padėtį konstatavo A. Šlivinskas.
Politikas pasidžiaugė Marijampole – centrinėje miesto aikštėje sausio 1 dieną šventinę nuotaiką kūrė ne tik žėrėjusi Kalėdų eglė, bet ir vėjyje plazdančių vėliavų gausa. O Vilkaviškio miesto centras, pasak A. Šlivinsko, atrodė labai niūriai.
– Trys vėliavos J. Basanavičiaus aikštėje kasdien plevėsuoja, bet tai jau yra įprastas reginys. Tačiau kaip būtų gražu, jeigu vėliavas tą dieną būtų iškėlę ir visos aplink aikštę įsikūrusios įstaigos, parduotuvės, o taip pat ir daugiabučių namų gyventojai, – mintimis dalijosi politikas.
Kad bendromis pastangomis per šventes miestuose, seniūnijų centruose būtų kuriama iškilminga nuotaika, jo nuomone, labiau turėtų pasistengti seniūnai.
– Žinau, kad gyventojams neprivaloma sausio 1-ąją kelti vėliavų. Tačiau svarbesnėmis progomis žmones reikėtų pakviesti, paraginti tai padaryti bent jau miesto centre. Ir patiems, ir atvykusiems svečiams būtų smagiau – visi pajustume, kad šventė, – kalbėjo A. Šlivinskas.
Politikas įsitikinęs, kad valdžios institucijos turėtų labiau kontroliuoti ir esant reikalui netgi taikyti administracinę atsakomybę įstaigoms bei gyventojams, jeigu jie neiškelia vėliavų prie savo pastatų net nustatytomis dienomis.
Primename, kad gyventojams Lietuvos valstybės vėliavą prie savo namų privaloma iškelti tris kartus per metus: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Kitomis progomis – pagal savo norus ir supratimą.
Minėtų valstybinių švenčių dienomis vėliavos, be jokios abejonės, turi būti iškeltos prie valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma.
Valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, be minėtų švenčių, taip pat privalu vėliavas iškelti ir atmintinomis dienomis: sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną, sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną, kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną, gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, gegužės 9-ąją – Europos dieną, birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu), birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu), liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną, rugpjūčio 23-iąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną, rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu), spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną, lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną ir lapkričio 23-iąją – Lietuvos karių dieną.
Nustatytomis dienomis ar viešųjų renginių proga Lietuvos valstybės vėliava turi būti iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą.
„Santakos“ info
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.