Pilviškiečiams kultūrinių renginių reikia ir jų bus

Laima VABALIENĖ

„Išeinu ramia širdimi. Atrodo, padariau viską, ką galėjau, Pilviškiečiams kultūrinių renginių reikia ir jų bus. Džiaugiuosi, kad mano darbą perima veiklus žmogus“, – sako daugiau kaip aštuoniolika metų Pilviškių kultūros namuose išdirbęs Kęstutis Brazys.

Balsinga prigimtis

Tuoj pat po Naujųjų metų gražiai atsisveikinęs su kolegomis ir savo kultūrinio darbo bendraminčiais K. Brazys kultūros namų durų neužrakino. Visą mėnesį, kol pilviškietė bibliotekininkė Jūratė Račkelienė ruošiasi perimti jo darbą, viskuo dar rūpinasi geranoriškai. Kaip yra įpratęs per daugelį metų, kaip liepia mielai veiklai atvira širdis.

Į kultūrą buvusį Pilviškių gamybinio susivienijimo „Sūduva“ plokščių cecho karkasų surinkėją K. Brazį atvedė „daininga“ prigimtis ir visuomeniškumas. Klausą Kęstutis ir jo sesuo dvynė paveldėjo iš balsingų tėvų, kurie ne tik gražiai dainuodavo, bet ir giedodavo bažnyčioje, šermenyse. Balsinga ir Vilniuje gyvenanti K. Brazio dukra, ir Pilviškiuose įsikūręs sūnus.

Pats K. Brazys sako nuo mažumėlės stengęsis visur dalyvauti, visur suspėti. Ir besimokydamas Alksnėnuose (čia jo tėviškė), ir vėliau Pilviškių vidurinėje mokykloje jis šoko, dainavo ansambliuose, chore, duete, lankė įvairius būrelius. Pavasarį ir vasarą 7 km į mokyklą važiuodavo dviračiu, žiemą tekdavo eiti pėsčiomis. „Išeinu tamsį ir pareinu tamsį po visų repeticijų ir užsiėmimų“, – savo kultūrinės veiklos ištakas prisimena K. Brazys.

Dainavo jis ir dirbdamas Pilviškių gamybiniame susivienijime „Sūduva“. Šios gamyklos vokalinis ansamblis anuomet buvo garsus, respublikiniuose renginiuose pelnydavo prizines vietas. Tačiau „Sūduvai“ bankrutavus, neliko nei 20 metų dirbto darbo, nei ansamblio.

Pradžia – nuo remontų

Iširus vienam ansambliui, Pilviškiuose atsirado kitas. Kai K. Brazys įsijungė į mišraus vokalinio ansamblio „Jovaras“ kolektyvą, šis Pilviškių kultūros namuose jau buvo gyvavęs kokį pusmetį. Tuo metu darbo neturėjęs Kęstutis gerai atsimena 1998 metų birželio 25-ąją. Per Joninių šventę, kuri, aišku, neapsiėjo be „Jovaro“ dainų, jis sulaukė seniūno Vytauto Judicko pasiūlymo kultūros namuose užimti kultūrinio darbo organizatoriaus vietą.

Pradžia buvo labai sunki. Kultūros namų pastatas – avarinės būklės. Pasak K. Brazio, tik Pilviškių mokyklos dėka kultūrinis gyvenimas miestelyje nemerdėjo. Kolektyvai repetuodavo seniūnijoje, o mokyklos salėje vykdavo visi renginiai, šventės. Išskyrus – diskotekas. Jas kultūros namuose rengdavo grupelė jaunų entuziastų. Jie padėdavo ir šiek tiek aptvarkyti salę, kad ši atitiktų bent minimalius saugumo reikalavimus. K. Brazys prisimena atvejį, kaip kartą diskotekos išvakarėse įgriuvo kokie 4 m² lubų, į salę subiro per toną šlako. Entuziastai dirbo per naktį, kad viską sutvarkytų ir salę paruoštų šokiams. Į diskoteką suplaukdavo būriai jaunimo iš artimesnių ir tolimesnių vietų. Negi galėjai juos nuvilti!

Grėsmė, kad Pilviškių kultūros namai bus uždaryti buvo didelė. Lankęsi komisijos tikino, kad juos remontuoti – investicijos per didelės. Pilviškiečiai nepasidavė. K. Brazys kartu su seniūnu V. Judicku mynė takus pas rajono valdžią, vyko gyventojų susirinkimai, buvo renkami parašai. Pasiekta, kad rajono Taryba priėmė sprendimą Pilviškių kultūros namus remontuoti.

Panašu, kad kol vyko remontas, kultūrinio darbo organizatorius K. Brazys buvo tarsi darbus vykdžiusios „Vilkastos“ statybininkų grupės narys. „Su darbų vykdytoju Rolandu kiekvieną dieną susitikdavome, tardavomės dėl visko: scenos, sienų spalvos, grindų dangos… Viskas buvo išgriauta, keičiama. Senos liko tik sienos. Darbams iš rajono Savivaldybės biudžeto buvo skirta 354 tūkst. litų (vėliau lėšų pridėta ir pastato išorei sutvarkyti). Neatpažįstamai atsinaujinusių patalpų atidarymas įvyko 2008 m. balandžio 28 d. Pirmieji naująją sceną išbandė tradicinės kaimo kapelų šventės „Suvalkietiškas kiemas“ dalyviai. Įkurtuvių šventėje buvo linkėta, kad Pilviškių širdyje esantis kultūros namų pastatas ir taptų Pilviškių širdimi.

Kultūrą puoselėja bendrai

Panašu, kad įkurtuvių linkėjimai nenuėjo vėjais. Pasak Vilkaviškio kultūros centro (Pilviškiai – šio centro teritorinis padalinys) direktorės Renatos Medelienės, geras kultūros darbuotojas nematomais saitais į vieną kultūrinę visumą geba sujungti ir kolegas, ir vietos bendruomenę, ir seniūniją, ir mokyklą… K. Brazys – kaip tik toks. Kalbantis su juo negirdėti žodžio „aš“. „Mūsų miestelis – mūsų bendri tikslai kultūrą puoselėti“, – sako jis. Su dėkingumu K. Brazys mini „Santakos“ gimnaziją, seniūniją, miestelio bendruomenę, šaulius, rėmėjus, kultūros namų mėgėjų meno kolektyvus, su kuriais tariamasi ir planuojant renginius bei šventes, ir juos organizuojant.

Pilviškiečiams su šventėmis paprasčiau. Kaip retas kuris kultūrinis padalinys, jie turi pakankamai savų kolektyvų programai paruošti. Porą dešimtmečių gyvuoja estradinis ansamblis „Bičiuliai“ (vadovas Antanas Žilionis), kiek ilgiau – mišrus vokalinis ansamblis „Jovaras“. Jo vadovė Nemyra Gardauskienė prieš gerą penkmetį subūrė dar ir antrą kolektyvą – moterų vokalinį ansamblį „Šypsena“. Šiemet vėl į premjerą pilviškiečius pakvies mėgėjų teatras, kurio režisierė dabar yra Irma Puodžiukaitienė. Šio kolektyvo iniciatyva Pilviškiuose kas pavasarį vyksta Teatrų diena, kai savo spektaklius rodyti sukviečiami aplinkinių vietovių kolektyvai.

Pilviškiai turi ir daugiau renginių, kurie sutraukia ne tik vietinius žmones. Bene didžiausias iš jų – per Šv. Baltramiejaus atlaidus, rugpjūčio pabaigoje, rengiama šventė „Lik sveika, vasara“. Plečiasi ir Valstybės dienos minėjimai. Pradžioje rinkęsi tik kartu pagiedoti Tautišką giesmę, vėliau bendruomenės narių Rūtos ir Petro Bakūnų paakinti pilviškiečiai tądien rengė sporto varžybas, o pernai rinkosi į Šeimų šventę. Triukšmingos Užgavėnės taip pat nepasibaigia persirengėlių vaikštynėmis po miestelį. Sunku įsivaizduoti, kaip atrodo kultūros namų salė, kai vakare ji pilnutėlė priguža kaukėtų miestelio žmonių! Įprasta buvo visiems bendrame būryje palydėti ir senuosius metus. Bet kad tiek pilviškiečių susirinks į 2017-ųjų sutiktuves, nesitikėjo ir patys organizatoriai. Norint sutalpinti visus norinčiuosius, teko spausti staliukus, dalyvavusieji mielai įsijungė į mėgėjų teatro parengtą programą, smagiai linksminosi. Nors taip jau Pilviškiuose įprasta – kokie renginiai bevyktų (savų žmonių rengiami ar gastroliuojančių kolektyvų) – kultūros namų salė būna pilna.

Veiklos užteks

„Kai žmonės iš renginio išeina patenkinti, šypsosi, dėkoja, geriau nieko nereikia. Tai didžiausias atlygis už viską“, – tarsi apibendrindamas savo darbą kultūros namuose sako K. Brazys. – Trejus metus dirbau jau būdamas pensijoje. Ateina laikas išeiti. Tegul dirba jauni, perspektyvūs, su naujomis idėjomis ir planais žmonės“.

Bet sakyti „išeinu“ K. Braziui netinka. Nuo to, kas įaugę į širdį, nepabėgsi. Kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje aktyvus pilviškietis dabar suksis gal net daugiau. Matysime jį ir toliau dainuojantį „Jovaro“ ansamblyje, ir mėgėjų teatro spektakliuose, kur suvaidintas jau ne vienas vaidmuo, taip pat Pilviškių šaulių kuopos ir miestelio bendruomenės veikloje. K. Brazys vienuolika metų yra vadovavęs Pilviškių bendruomenei. Kaip svarbiausią per tą laiką nuveiktą darbą jis vėlgi įvardija… remontą – visiškai sutvarkytus bendruomenės namus. Neseniai K. Brazys perrinktas ir Pilviškių seniūnaičiu.