Į mokyklą – traktoriaus priekaboje

Prasidėjus polaidžiui kiekvienais metais prasideda ir vargai žvyrkeliais važinėjantiems žmonėms. Tikėdamiesi kokios nors pagalbos gyventojai skambina visoms įmanomoms instancijoms. Vis dėlto tokio atvejo, kad dėl neišvažiuojamo kelio žmogus darbe paprašytų atostogų, dar neteko girdėti.

Apsistojo pas gimines

Praėjusią savaitę į redakciją užsukę du jauni vyrai iškart pasiūlė išeiti į kiemą ir pažiūrėti, kaip atrodo jų automobiliai. O atrodė jie tikrai nekaip: iki pat stogo aptaškyti dumblu.

Iš Bartninkų seniūnijos, vienas greta kito esančių Grajauskų ir Dambaukos kaimų, atvykę vyrai pasakojo, jog kelių situacija jų kaimuose – tragiška.

– Draugas gyvena arčiau, Grajauskuose, tai jam tik vieną dumblyno ruožą įveikti reikia, o man iš Dambaukos – visas kelias baisus. Kasdien turiu važinėti į darbą Marijampolėje, bet šią savaitę leidžiu namuose. Pasiėmiau atostogų, nes gyvename tokioje vietoje, kad išvažiuoti praktiškai neįmanoma. Žmona dirba mokytoja, taip pat Marijampolėje, tai laikinai apsistojo pas ten gyvenančią seserį, kad būtų paprasčiau pasiekti mokyklą, – kalbėjo Nerijumi prisistatęs vyras.

Abu pašnekovai pasakojo, kad ryte vienas kaimynas vaikus į mokyklą vežė… traktoriaus priekaboje. Žmogus pavežė vaikus iki pagrindinio Vartų kaimo kelio, nuo kur moksleivius paima mokyklinis autobusas.

Dambaukos ir Grajauskų kaimuose gyvena apie 50 žmonių. Jiems reikia pasiekti darbo vietas, mokyklas.

Greitoji neprivažiuotų

Nerijus tvirtino, kad išvažiuoti iš kaimo galėtų net trimis keliais, bet visi šiuo metu vienas už kitą baisesni.

– Mes neprašome sutvarkyti visus kelius – nors vieną ruožą suremontuotų, kad galėtume išvažiuoti ir grįžti namo. O dabar esame atitverti nuo pasaulio. Nei draugai, nei giminės nenori nė pažiūrėti į mūsų pusę. Svainis savaitgalį buvo atvažiavęs, šiaip taip iki kiemo prisikapstė, bet daugiau, sakė, nė už ką nevažiuos, kol kelias bus toks. Kas norės mašiną laužyti ar užklimpti ir ieškoti traktoriaus, kad ištrauktų. Net ir „Santakas“ kartais savaitgaliais gauname tris – atveža iškart už visą savaitę, kad tik mažiau važiuoti reikėtų, – kalbėjo Nerijus.

Dar blogiau, anot vyriškio, būtų, jei prireiktų greitosios medicinos pagalbos ar ugniagesių – gelbėtojai tokiais keliais iki nelaimės ištikto žmogaus tikrai nenusigautų.

Pernai rudenį kelius seniūnijoje remontavo UAB „Mevilsta“. Anot pašnekovų, poroje vietų įkalnės sutvarkytos labai gerai: pripilta žvyro, nukasti šlaitai, sutvarkyti grioviai ir baisių klampynių neliko.

– Bet kai kur ne sutvarkė, o sugadino. Pati kelio pradžia išsukus iš asfalto nuo Vartų kaimo anksčiau buvo tikrai nebloga. Bet kai nugreideriavo ir iš krantų, griovių viską sumetė ant kelio, toje košėje dabar išmaltos tokios provėžos, kokių niekada nebuvo. O arčiau mūsų sodybos kalniukais vedantis kelias apskritai niekad neremontuotas, – pasakojo žmogus.

Kelių daug, o lėšų mažai

– Ta vieta – tikra tragedija. Dabar pas vieną ūkininką iš kelio Vištytis–Kalvarija jau nebeįvažiuoja pienovežis, tai jis suka iš kitos pusės, per Vartų kaimą. Dėl to provėžos dar giliau išmalamos. Apribojimas šiame kelyje daugiau kaip 8 tonų automobiliams, o pienovežis tiek nesveria, – aiškino Bartninkų seniūnė Violeta Raulinaitienė. – Pernai pas mus dirbo „Mevilsta“, dvi įkalnes puikiai sutvarkė. Tačiau baigėsi pinigai, orai pabjuro, tai ir darbus nutraukė. Bet šiemet, kai tik gausime pinigų ir bus įmanoma dirbti, pirmas darbas bus sutvarkyti atkarpą nuo asfalto link Grajauskų kaimo. Tačiau tiems žmonėms kažkaip padėti reikia jau dabar. Aš skambinau į „Mevilstą“, prašiau gelbėti, bet tuo metu buvo remontuojami greideriai. Vis dėlto jie žadėjo kaip galima greičiau atvažiuoti ir pažiūrėti, ką įmanoma padaryti.

Seniūnė guodėsi, jog nėra tiek pinigų, kad visus kelius būtų galima sutvarkyti iš pagrindų – išpjauti griovius, išrauti krūmų šaknis, išvežti žemes ir pažvyruoti. Vienas kilometras taip sutvarkyto kelio, jos teigimu, kainuoja apie 10 tūkst. eurų.

– Seniūnija kelių priežiūrai gauna 30 tūkstančių eurų, o vietinės reikšmės kelių turime 118 km. Taigi pirmiausiai tvarkome pagrindinius ruožus, kuriais važiuoja autobusai, į mokyklą vežami vaikai, – kalbėjo V. Raulinaitienė.

Pinigai – į balą

Pakalbinome ir UAB „Mevilsta“ technikos direktorių Kęstutį Kielių. Jis paaiškino, kad jau buvo nuvykęs į vietą pažiūrėti ir pats įsitikino, jog žmogui padėti vienareikšmiškai reikia. Tačiau šiuo metu labai šlapia, oras visai netinkamas keliams tvarkyti, ir pinigai tikrąja to žodžio prasme bus išmesti į balą. Vis dėlto seniūnės prašymu pačioje savaitės pradžioje bus greideriuojama, kadangi technika penktadienį jau baigta remontuoti.

Dėl sugadintos kelio pradžios bendrovės atstovas tvirtino atsakomybės nesipurtantis, tačiau, jo nuomone, pirmiausiai čia atsakingi yra seniūnijos ir Savivaldybės atstovai.

– Kur ir kiek dirbti, mums nurodo seniūnė, mes to nesprendžiame. Jei pinigų skiriama tik tiek – tai tik tiek ir padarome, kiek duoda žvyro – tiek supilame. Jei reikia šimto eurų, o skirta dešimt, tai gerai nepadarysi. Tarp kitko, šiuo metu visi žvyrkeliai yra baisūs, – reziumavo K. Kielius.