Įmonių savininkus supykdė smarkiai išaugęs mokestis

Eglė MIČIULIENĖ

Nuo šių metų pasikeitus mokėjimo už atliekų surinkimą ir tvarkymą metodikai dauguma įmonių iš Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) jau gavo pranešimus apie būsimus mokėjimus. Ne vieną savininką nemaloniai nustebino lapeliuose įrašytos didelės sumos.

Galioja visiems

Į redakciją kreipėsi vienas rajono verslininkas, pasipiktinęs dėl smarkiai išaugusios kainos už atliekas, išvežamas iš jam priklausančių parduotuvių.

Vyras tvirtino suprantantis, kad suma pasikeitus mokėjimo sistemai galėjo šiek tiek padidėti, bet ji išaugo kelis kartus. Žmogus niekaip negalėjo suvokti, kokiais motyvais remiantis mokestis šitaip išbrangintas.

Priminsime, jog nuo sausio 1 d., vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, keitėsi mokėjimo už atliekas tvarka. Viena iš pagrindinių naujovių – jog nuo šiol mokestį už atliekų tvarkymą sudaro dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dalies.

Dvinarė mokėjimo sistema galioja visiems – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Registras – netikslus

Kaip paaiškino MAATC Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Saulius Šimonėlis, jų bendrovės siunčiamuose pasiūlymuose nurodytas mėnesio mokestis. Jo kintamoji dalis priklauso nuo turimų konteinerių bei perduodamų atliekų kiekio, o pastovioji dalis apskaičiuojama pagal registre esančio nekilnojamojo turto objektų paskirtį ir plotą. Duomenys pastoviajai mokesčio daliai nustatyti imami iš Nekilnojamojo turto registro.

– Bet šis registras nėra tikslus, nes įmonės savo turto dažnai nesusitvarko, neįregistruoja, neišregistruoja ir pan. Todėl mes kol kas išsiunčiame tik pasiūlymą pagal oficialius duomenis. Jei mūsų pateiktas pasiūlymas ir duomenys yra teisingi, žmones tenkina, jiems nieko daryti nereikia – mes išrašysime tokią pat sąskaitą. Jei su gautais duomenimis savininkas nesutinka, tuomet važiuojame į vietą ir juos koreguojame: tiksliname objektų naudojimo paskirtį, būklę ir kt., – kalbėjo S. Šimonėlis.

MAATC atstovas neslėpė, jog didelė dalis juridinių asmenų nesutinka su jiems atsiųstais pasiūlymais.

– Būna visokių situacijų. Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai turi įvairių nenaudojamų už pajus gautų pastatų, yra ir avarinės būklės statinių. Tad nuvykę įvertiname konkrečią situaciją, – sakė bendrovės atstovas.

Patikslins vietoje

Kaip jau minėta, pastovioji mokesčio dalis įmonėms priklauso nuo objekto paskirties (pastatas gali būti administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, gydymo, mokslo, viešbučių paskirties ir t. t.).

Pavyzdžiui, atliekų sutvarkymas sporto, mokslo ar kultūros paskirties objektuose už 100 m² per mėnesį kainuoja 0, 62 euro, už viešbučių paskirties objektus jau reikėtų mokėti 5, 57 Eur/100 m², už prekybos paskirties objektus – 7, 34 Eur/100 m², o už maitinimo paskirties objektus – net 18, 36 Eur/100 m².

Kaip teigė S. Šimonėlis, pastovioji mokesčio dalis pagal objekto paskirtį buvo nustatyta remiantis patvirtintomis atliekų sukaupimo normomis, įvairiomis metodikomis, kontroliniais svėrimais. Anot Klientų aptarnavimo skyriaus vadovo, prekybos ir maisto gamybos įmonėse mišrių komunalinių atliekų susidaro daugiausia, todėl ir mokestis joms – didžiausias.

– Jei minimas verslininkas turi didelius nekilnojamojo turto plotus, suma gali susidaryti tikrai nemaža. Tačiau gali būti, jog dalyje patalpų vyksta prekyba, o dalis naudojama sandėliavimui, administracinės paskirties patalpoms ir pan. Tokių patalpų mokesčio tarifas – visai kitas. Todėl savininkas turi kreiptis į mus, o mes vyksime į vietą, įvertinsime situaciją ir tikslinsime plotus bei įmokos dydį. Kaip tik dėl šių priežasčių mes pirmiausiai ir siunčiame pasiūlymus, o ne sąskaitas, – dėstė S. Šimonėlis.

Sverti nėra galimybės

Kintamąją įmokos dalį, ko gero, tiksliausia ir teisingiausia būtų skaičiuoti pagal realiai išvežamų atliekų kiekį, jas pasveriant.

Tačiau MAATC atstovas tvirtino, kad tokiai reformai reikia didžiulių investicijų.

– Tam reikėtų svarstyklių, metrologinių patikrų, specialios ant automobilių montuojamos įrangos, kuri yra labai brangi ir nepraktikuojama net turtingose Europos šalyse, – pasakojo S. Šimonėlis.

Taigi ši mokesčio dalis, kaip minėta, apskaičiuojama pagal turimų konteinerių kiekį, dydį ir išvežimų skaičių.

Vis dėlto esant tokiai sistemai yra tikimybė, kad įmonė, norėdama išvengti didelio mokesčio, statysis mažiau konteinerių nei jai reikia.

– Jei vežėjas mato, kad atliekos netelpa ir kraunamos šalia konteinerių, mus apie tai informuoja. Tada didiname konteinerių kiekį. Bet jei atliekos tvarkingai rūšiuojamos ir jų susidaro mažiau – konteinerių galima ir sumažinti, – kalbėjo S. Šimonėlis.

Laukia naujovių

Tiesa, bendrovės atstovas pripažino, kad buvo dalis tokių įmonių, kurių savininkai stengėsi pasiimti patį mažiausią konteinerį, o netelpančias atliekas šalindavo į bendrojo naudojimo konteinerius. MAATC tikisi, kad tokią praktiką pavyks išgyvendinti, kai po naujos investicijų plėtros programos prie individualių ir daugiabučių namų bus sutvarkytos konteinerių aikštelės.

– Planuojama, kad tam tikra aikštelė bus priskirta tam tikram objektų skaičiui. Pavyzdžiui, konteinerių aikštelė prie daugiabučio turės būti aptverta, uždaro tipo, ir įmonės atliekų ten mesti neturėtų. Tada jau bus galimybė žmonėms mokėti už tas atliekas, kurios susidaro tame daugiabutyje. Žinoma, šios pertvarkos dar reikės šiek tiek palaukti, – sakė pašnekovas.

Anot S. Šimonėlio, atsiradus galimybei mokėti tik už savo atliekas gyventojai ir patys bus labiau suinteresuoti rūšiuoti bei pranešti, kai matys, kad į jų konteinerius atliekas neša svetimi žmonės. Tačiau ir dabar gyventojai raginami informuoti MAATC, kai atliekų į savo konteinerius nesutalpinančios parduotuvės ar kitos įmonės bei įstaigos šiukšles neša į aikšteles prie daugiabučių namų.