Gyvenimas virtualybėje skurdina

Renata VITKAUSKIENĖ

Rajone lankęsis žalingų įpročių prevencijos specialistas Artūras ŠIUKŠTA perspėja: per laiką, vaikų praleistą virtualioje erdvėje, ilgainiui gali susiformuoti priklausomybė nuo interneto.

Likusi neįžvelgta ji paveiktų pavienių žmonių, šeimų ir visuomenės ateitį. Tad būtina suprasti apie grėsmes, galinčias kilti dėl besaikio naudojimosi technologijomis.

– Kokio amžiaus vaikus auginantys tėvai turėtų suklusti, išgirdę apie priklausomybės nuo interneto grėsmę?

– Su paskaitomis važinėju po mokyklas, vaikų darželius. Kai darželinukų paprašau, kad turintieji išmaniuosius telefonus pakeltų rankas, tą padaro pusė vaikų. Reiškia, jau ikimokyklinukai pratinasi prie interneto „pramogų“. Iš mokinių žinau, jog jie nebelanko būrelių. Jie tiesiog iki išnaktų sėdi su išmaniaisiais telefonais rankose.

Pats savaime internetas nėra blogas dalykas, jis teikia galimybių mokytis, ieškoti informacijos, vertingos augančio žmogaus raidai, gyvenimui. Tačiau jaunoji karta pernelyg dažnai renkasi informaciją, kuri tenkina jusles.

Nesitikėkite, kad užsiauginsite sau paguodą, jeigu jūsų vaikai sėdės prie kompiuterių ar iš rankų nepaleis telefonų. Kai šeimoje mažai bendraujama, prarandami bendravimo įgūdžiai, susvetimėjama. O galiausiai šita klaidinga programa bus perduota ir kitoms kartoms.

– Kuo vaikui gresia priklausomybė nuo technologijų?

– Kai didžioji dienos dalis praleidžiama sėdint mokykloje, o paskui – internete, pradeda formuotis fiziologiniai sutrikimai. Pirmiausia žmogus patiria regos apkrovą, akių raumenų atrofiją. Yra grėsmės, kad tokia fiziškai pasyvi gyvensena, nuolatinis sėdėjimas suvaržyta poza ateityje „atlygins“ raumenų atrofija, kraujagyslių tromboze, lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Labai greitai bus neįmanoma vaiko ištempti į lauką, nes ten nebeįdomu. Jo smegenys greitai pripranta prie perteklinių vaizdų, garsų, adrenalino „dozių“, o kai realybėje, pamokose to nėra – nuobodu ir nepatrauklu.

Per smurto, žudynių elementų turinčius žaidimus vaikai patiria psichologinę įtampą, pažeidžiama jų psichika, bukinami jausmai.

Reikia žinoti dar ir tai, kad paaugliai į savo išmaniuosius telefonus lengvai parsisiunčia pornografinio turinio filmų, vaizdų. Dėl to ilgainiui gali susiformuoti priklausomybė nuo kibersekso, o dėl jos jauniems žmonėms kyla įvairaus pobūdžio sunkumų savose šeimose.

Tapatumas, susikurtas socialiniuose tinkluose, svetainėse ir kt., išstumia realųjį „Aš“, mat pastarasis neretai vertinamas kaip blogas: jauno žmogaus netenkina jo asmeninis socialinis ir ekonominis statusas, lytis, amžius, tautybė. Virtualiame pasaulyje susikuriamas asmens idealusis „Aš“, tenkinami realiame gyvenime nepatenkinti poreikiai. Virtualybė tampa vieta, kur galima įgyvendinti slapčiausius troškimus, valdyti situaciją, jaustis herojumi žaidimuose, virtualiuose kontaktuose išgyventi įvairių emocijų.

Dėl gyvo bendravimo stokos vaikai asocializuojasi. Mokiniai praranda turėtus bendravimo įgūdžius, o darželinukai, kurie sėdi su išmaniaisiais „čiulptukais“, tų įgūdžių įgyti nė nespėja. Ikimokyklinukai su telefonais rankose yra lengviausiai pažeidžiama ir itin stipriai veikiama karta.Daug tėvų šios rimtos problemos dar nesupranta, visuomenėje apie ją kalbama per mažai. Dalis šeimų didžiuojasi, kad vaikas geba naudotis kompiuteriu, greitai rašyti, naršyti internete, galbūt genijus auga… Tačiau verta atidžiau pasidomėti, kas konkrečiai internete domina vaiką.

– Kokios įtakos piktnaudžiavimas technologijomis daro mokslams?

– Jei vaikas skaito knygą, jis jungia raides, žodžius, sakinius, rikiuoja juos į kontekstą, interpretuoja. Dirba jo intelektas. O kai priprantama prie telefono ekrane nuolat besikeičiančių vaizdų, mąstyti ir interpretuoti nereikia. Paskui knygą atsivertęs toks vaikas ja labai greitai nusivilia: ten niekas nešokinėja, nešaudo… Be to, internetas, kur dėmesys nuolat blaškomas, neįpratina susikaupti. Taigi dar ir dėl to darosi sunku skaityti. Kai smegenys nebetreniruojamos skaityti, nebeįmanoma susitelkti ir akademiniam darbui. Esama pavojaus, kad kai mažyliai, kurie dabar rankose turi telefonus, planšetinius kompiuterius, ateis į pirmąją klasę, jie bus neįgalūs mokytis.

Galiausiai tam tikros smegenų funkcijos nunyksta. Statistika tokia: šiuolaikinis jaunimas dažnai nebesupranta A4 formato lapo apimties teksto, įveikia tik pusę, jei jis nėra išskaidytas paryškinimais, tarpais ar paveikslėliais. Esant tokiai situacijai neverta nė kalbėti apie mūsų šalies konkurencingumą, apie akademinę perspektyvą…

– Kaip išvengti žalingo technologijų poveikio vaikams, šeimoms?

– Žmogaus gyvenime turėtų būti kertiniai dalykai: darbas, miegas, bendravimas su šeima, mėgstama laisvalaikio veikla. Deja, dažnai lieka tik miegas ir darbas, o kitkas nejučia išnyksta. Nuoširdaus bendravimo su šeimos nariais trūkumas sukuria tuštumą vaiko širdelėje. Šiltus santykius išstumia ir piktnaudžiavimo technologijomis vaisius – susvetimėjimas.

Jei nuo mažens vaikas šeimoje nematys savitarpio pagarbos, empatijos, pozityvių elgesio modelių, nebus ugdomi jo kritinio mąstymo gebėjimai, situacijos iš esmės nepakeis nei mokyklos pastangos, nei įstatymai.

Tėvams patarčiau kuo daugiau bendrauti su vaiku, stebėti, kiek laiko jis praleidžia internete, ar turi draugų, pomėgių. Jei vienintelis jo mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas – kompiuteris ar išmanusis telefonas, nieko gero iš to nebus. Tėvai turėtų ypač susirūpinti, jei į pastangas atitraukti nuo telefono, nuo žaidimų vaikas reaguoja pykčiu, susierzinimu ar net agresija. Tokia reakcija yra pirmasis signalas apie priklausomybę.

Pirmiausia siūlyčiau išsiaiškinti ir atliepti pagrindinius atžalos poreikius (be fiziologinių, dar yra savęs realizavimo, pagarbos, saugumo jausmo, galimybės mylėti ir būti mylimam, kalbėti ir būti išklausytam poreikiai). Juos patenkinę neabejotinai rasime raktą į vaiko širdį, pelnysime vis daugiau pasitikėjimo. Gerbkite savo atžalos jausmus, kritikuokite poelgį, netinkamą elgesį, bet ne patį vaiką, paaiškinkite, kodėl tam tikras elgesys yra pavojingas, nepageidautinas.

Naivu tikėtis, kad situaciją pakeisite vieną kitą sykį parodę vaikui daugiau dėmesio. Laukia ilgas darbas. Jei matote, kad esamas bendravimo stilius norimų rezultatų neduoda, ieškokite kitos taktikos, iš esmės pakeiskite įpročius. Kad bendravimo taktika neefektyvi, parodo ciniška atžalų reakcija, nuolatinis priešgyniavimas. Vaikai greitai auga ir tas bendravimo stilius, kuris tiko prieš kelerius metus, dabar jau gali nebetikti. Sėkmės atveju užsitikrinsime, kad užauginsime dorą žmogų ir perduosime jam teisingą šeimos modelį.