Nelanksti sistema paskatino rūšiuoti… mažiau

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškietis Kazimieras Kukis įsitikinęs, kad dabartinė mokesčių už atliekas sistema neskatina žmonių rūšiuoti. Anksčiau pats iki mažiausios smulkmenos atrinkdavęs šiukšles vyras liko nusivylęs valdininkų bei atliekų verslo atstovų požiūriu į jo pastangas.

Skaičiavo daug metų

Slyvų gatvės gyventoją Kazimierą Kukį kreiptis į redakciją paskatino pasikeitę mokesčiai už atliekas, straipsniai apie naująją sistemą ir nuolatiniai raginimai rūšiuoti.

Vyras nusprendė pasidalyti savo patirtimi. Į redakciją K. Kukis atsivežė ir visą segtuvą dokumentų. Jame – šiukšlių išvežimo išklotinės, pradėtos vesti daugiau nei prieš dešimtmetį (nuo 2005 m. iki 2012 m.), skundai, atsakymai į juos.

Prieš atversdamas sukauptus raštus K. Kukis pasakojo anksčiau atliekas rūšiuodavęs ypač skrupulingai.

– Jokios žaliosios atliekos į konteinerį nepatekdavo. Žoles, bulvių lupenas – viską išveždavau užkasti į sodą arba pildavau į namuose iškastas duobes. Visa kita irgi rūšiavau iki mažiausios smulkmenos. Nei peiliukas barzdai skusti, nei alaus ar limonado butelio kamštelis, netgi iš lentos ištraukta sena vinis nepatekdavo į konteinerį – dėl to net su žmona pykdavomės. Bet po septynerių metų ji man pasakė: tu sugadinai daug nervų, o tavo pedantiškumas vis tiek neišėjo į naudą – nieko nepasiekei, – pasakojo žmogus.

Fiksavo išvežimus

Vilkaviškietis lygiai taip pat kruopščiai fiksuodavo, kiek sukaupdavo atliekų ir kiek kartų jo konteinerio turinys buvo išvežtas: rašėsi ne tik dienas, bet ir valandas, kada būdavo ištuštinamas namų konteineris.

Pavyzdžiui, 2005 ir 2006 m. Kukiai konteinerį išstūmė ir atliekos buvo išvežtos po 4 kartus, 2009 ir 2011 m. – po 3 kartus, o 2007, 2008, 2010 ir 2012 m. – tik po 2 kartus per metus. Būdavo tarpų, kai šeima atliekų konteinerio neprikaupdavo net 9 mėnesius.

Pedantiškai tiksliai vesdamas apskaitą vyras suskaičiavo, jog per 8 metus šiukšlės iš jo namų valdos buvo išvežtos tik 22 kartus, nors atliekos surinkėjų automobilis per šį laikotarpį prie vilkaviškiečių namų buvo atvažiavęs 192 kartus.

Susikaupė skola

Nuo 2005 m. trejus metus K. Kukis mokėjo tik už tas atliekas, kurios jo namuose iš tiesų susikaupdavo ir kurias išvežė surinkėjai. Tačiau MAATC Kukiams skaičiavo tokį pat mokestį, kaip ir visiems gyventojams.

Taigi šeimai susikaupė nemaža skola – tuo metu ji siekė apie 260 litų.

– Per metus vidutiniškai išveždavome po 2, 5 konteinerio. Tai kodėl valstybė, Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras, Savivaldybės atliekų grupės specialistai prirašinėjo ir priskaičiavo mokestį mūsų šeimai už neatliktą darbą? – piktinosi vyras.

Įsiskolinęs vilkaviškietis buvo nuolat raginamas susimokėti už šiukšles, sulaukė Savivaldybės atstovų vizitų. Prasidėjo ir teisminiai procesai.

Galų gale mokėti mokestį privertė tuometinis rajono Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis. Jis apžiūrėjo K. Kukio iškastas duobes žaliosioms atliekoms, pasikalbėjo, įsitikino, kad vyras rūšiuoja sąžiningai, ir pasiūlė skolą anuliuoti.

Tačiau nuo tos dienos Kukiams liepė mokėti tokį mokestį, koks yra nustatytas visoje Savivaldybėje.

Rašė skundus

Esama sistema nepatenkintas K. Kukis rašė skundus, prašymus, kreipėsi į MAATC, įvairius valdžios atstovus, politikus. Iki šiol jis turi dar 2012 m. tuometiniam Vilkaviškio rajono savivaldybės merui Algirdui Antanui Greimui parašytą raštą su visais savo apskaičiavimais bei prašymu „išsiaiškinti ir sustabdyti atvirą UAB MAATC įmokų už neatliktą darbą surinkimą iš jo šeimos“.

MAATC atstovų teiginius, kad visi esame teršėjai ir visi turime mokėti, merui siųstame rašte K. Kukis vadina nesąmone, reketavimu ir valdžios bei kitų institucijų nenoru, jog žmonės rūšiuotų šiukšles.

„Nejaugi neatsiras mūsų Tėvynėje žmogus, kuris pasakytų, kad gana apgaulės, laikas sustoti ir maišyti žmones su šiukšlėmis?“ – rašė K. Kukis.

Karas pasibaigė

Slyvų gatvės gyventojo kantrybė, kaip jis pats tvirtina, baigėsi po kreipimosi į tada MAATC direktoriaus pareigas ėjusį Antaną Mieliauską – tai buvo 2013 m. pavasarį. K. Kukis sulaukė ilgo atsakymo, kurio esmė – principas „teršėjas moka“. Ir kad remiantis ES įstatymais atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti visi mokėtojai. O maždaug po mėnesio Kukių kieme pasirodė atliekų surinkėjų automobilis: darbuotojai atvežė mažesnį konteinerį, o anksčiau turėtą didesnįjį išsivežė.

– Kai pamačiau, jog į mano kiemą atgabeno mažesnį konteinerį, apsidžiaugiau. Pamaniau, kad dabar tai jau už šiukšles mokėsiu mažiau. Kur tau! Kiek anksčiau skaičiavo, tiek ir toliau!.. – stebėjosi pašnekovas.

Tada K. Kukis teigia supratęs, jog jo „karas“ baigėsi. Žmogus iki šiol yra visiškai tikras, kad atliekų surinkimo sistema neteisinga, kad „bandos principu“ – visiems vienodai – mokesčio skaičiuoti negalima, bet dabar apie tai kalba jau ramiau.

– Pats be galo sąžiningai rūšiavau, to išmokiau ir žmoną, skatinau kaimynus. Bet po tokio ilgo kariavimo galiu pasakyti tiek: aš dabar šiukšlių išvežu daugiau ir taip skrupulingai jau neberūšiuoju. Per aštuonerius metus įsitikinau, jog teisybės šioje srityje nėra. Tik dabar jau esu ramesnis, nes matau, kad prieš srovę nepaplauksiu ir nieko nelaimėsiu. Noriu pasakyti tik tiek: jei niekas nesikeis – Lietuvoje gerai nebus. Mano karas jau baigėsi, bet labai apmaudu, jog valstybė mane verčia būti blogesnį, nei esu iš tikrųjų, – kalbėjo dabar kas mėnesį mokesčius mokantis vyras.

Būtų per brangu

Apie mokesčių už komunalines atliekas skaičiavimo sistemą „Santakoje“ jau rašyta ne kartą. Atliekų surinkėjai nuolat pabrėžia, jog visi gyventojai mokestį moka ne tik už sukauptas šiukšles, bet už visą sistemą, kurią reikia išlaikyti: sąvartynų tvarkymą, konteinerių pirkimą, aikštelių įrengimą, atlyginimų mokėjimą darbuotojams ir t. t.

Priminsime, jog neseniai kalbintas MAATC Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Saulius Šimonėlis ir pats pripažino, kad pats teisingiausias variantas būtų pasverti kiekvieno žmogaus konteinerį, tačiau to padaryti nėra techninių galimybių. Šiam tikslui reikalingi labai tiksli, metrologų tikrinama įranga, kuri kainuoja gana brangiai. MAATC atstovas teigė, jog konteinerių svėrimo sistema nepraktikuojama ir kitose, net ir už Lietuvą gerokai turtingesnėse Europos valstybės.

Vis dėlto tikimasi, kad ateityje atsiras galimybė fiksuoti bent jau konteinerių pakėlimus, t. y. skaičiuoti, kiek kartų automobilis išveža kiekvieno gyventojo namų valdos buitinių atliekų konteinerio turinį.

Tačiau bent kartą per mėnesį, S. Šimonėlio teigimu, konteinerio turinio ištuštinimas vis tiek turi būti skaičiuojamas. Kitaip gyventojai, norėdami už šiukšles mokėti mažiau, gali jas vėl pradėti gabenti į laukus ir pamiškes. Tokiu atveju rizikuotume vėl grįžti prie nelegalių sąvartynų.