Atostogos trumpės, į mokyklas – nuo šešerių metų

Andrius GRYGELAITIS

Jau nuo kitų metų Švietimo ir mokslo ministerija ketina dviem savaitėmis prailginti mokslo metus, o nuo 2019-ųjų – visomis trimis.

Laukiančios naujovės

Lietuvoje mokslo metai – vieni trumpiausių Europoje. Šiuo metu jie trunka 34 savaites, o daugelyje kitų šalių jų trukmė yra 37–40 savaičių. Dar 2007 m. Lietuvoje mokiniai mokėsi 39 savaites, bet paskui mokslo metai nuolat trumpėjo. Pagal įvairius duomenis šiuo metu mūsų šalyje mokiniai ne tik turi daugiausiai atostogų, bet pasiekimų rezultatai – kone prasčiausi Europoje. Siekdama gerinti padėtį, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė projektą, pagal kurį jau nuo kitų metų turėtų ilgėti ugdymo procesas.

Jei niekas nesikeis, 5–10 klasių mokiniams ir visiems gimnazistams 2018 m. vasaros atostogos prasidės birželio 18 d. Šiemet penktokai atostogauti eis nuo gegužės 31 d., vyresni moksleiviai – nuo birželio 5 d. Tik ketvirtos gimnazijos klasės mokiniai atostogauti pradės gegužės 26 d., nes jų laukia egzaminai.

2019 m. ŠMM yra numačiusi dar trumpesnes mokinių vasaros atostogas. 5–10 klasių mokiniams ir visiems gimnazistams, išskyrus lankančius ketvirtą gimnazijos klasę, atostogos turėtų prasidėti tik birželio 24-ąją.

Minėtų klasių mokiniams šiek tiek turėtų būti trumpinamos ir Kalėdų bei Velykų atostogos.

Pradinukams planuojama panaikinti papildomas žiemos atostogas. Vietoje visos savaitės papildomų atostogų vasarį kitais metais numatyta tik viena diena – vasario 19-oji. 2019 m. – taip pat viena diena. Pagal ŠMM planą, nei kitąmet, nei 2019 m. rudens atostogos trumpėti neturėtų, tačiau kalėdinės ir velykinės – nukentės. Pavyzdžiui, vietoje dviejų savaičių per Velykas pradinukai greičiausiai turės tik vieną.

Vasaros atostogas kitąmet 1–4 klasių mokiniai turėtų pradėti birželio 1 d., o 2019 m. – birželio 3 d.

Daugiau teigiamų pusių

Rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė svarstė, kad mokslo metų prailginimas turėtų būti neatsiejamas nuo ugdymo programų pokyčių.

„Ministrės teigimu, mokslo metų ilginimo tikslas – paskirstyti mokiniams tolygiai krūvį, jį išdėstyti per ilgesnį laikotarpį, palengvinti namų darbus. Tikslas geras, bet ar mes esame tam pasirengę? Yra ir kitų veiksnių, kurie gali turėti įtakos mokinių ugdymo kokybei. Mūsų vasaros – labai karštos, tad susitelkti darbui mokiniams gali būti sunku. Greičiausiai reikės tartis dėl kitokio mokymo kitokiose erdvėse, kad ugdymo procesas būtų įdomus ir naudingas“, – kalbėjo A. Finagėjevienė.

Anot jos, šiuose ŠMM planuose yra daugiau teigiamų nei neigiamų dalykų. Pavyzdžiui, prailginus mokslo metus, daugelis vaikų bus priversti ilgiau laiką leisti mokyklose, o ne gatvėse. Tai ypač aktualu miestų mokiniams, kurių tėvai neturi tokių ilgų atostogų kaip jie.

Problemų nekils

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė tikino, jog problemos dėl mokslo metų trukmės pratęsimo tikrai nebus, tačiau reikės parengti apgalvotą priemonių planą. Ji svarstė, kad pirmąją birželio mėnesio savaitę dar turėtų vykti pamokos, o vėliau būtų galima organizuoti labai įvairią veiklą, kurioje turėtų dalyvauti visi mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, administracija. Tai galėtų būti konsultacijos, teikiamos tiek gabiems mokiniams, tiek norintiesiems pasiekti patenkinamą mokymosi lygį, stovyklos, projektai, plenerai.

Pasak D. Juškauskienės, per stovyklas būtų galima įgyvendinti socialines emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą. Tai būtų palankus laikas teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje veikloje: galėtų vykti jaunųjų šaulių, pažintinės ir kultūrinės, savanorystės, lyderystės ugdymo ir kitokio pobūdžio stovyklos. Taip pat minėtu laiku galėtų būti organizuojama sveikatos stiprinimo kompetencijas įtvirtinanti veikla: sporto, sveikos gyvensenos, sveikos mitybos, priklausomybių pažinimo ar jogos pradmenų mokymo stovyklos. Direktorė svarstė, jog papildomo dėmesio sulauktų ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymui skirtos veiklos: dailės plenerai, šokio ar muzikos laikinosios studijos, kuriamos edukacinių erdvių gražinimo grupės.

Vertina prieštaringai

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius svarstė, kad prailginti mokslo metai nebūtinai turės teigiamos įtakos. Anot jo, šiais laikais yra nemažai mokinių, kurie vasaromis išvyksta su tėvais į užsienį užsidirbti ir jau gegužės pabaigoje apie tai informuoja mokyklos vadovybę.

„Vargu ar prailginti mokslo metai turės įtakos gerėjantiems mokslo rezultatams. Jei kalbėtume apie mokinius, kurie mokosi tokio tipo įstaigose kaip Vilniaus licėjus, tai jiems motyvacijos tikrai nepritrūks pamokas lankyti ir birželį. Kitiems, manau, bus sunkiau su tuo susitaikyti. Trūkstant motyvacijos, apie gerus rezultatus diskutuoti net neverta. Juk seniau mokslo metai jau buvo ilgesni ir tai neturėjo jokios apčiuopiamos naudos. Kol kas labiausiai piktina tai, kad ministerija pateikė pasiūlymą, bet jo visiškai neapgalvojo. Juk nėra aišku, kokias veiklas reikės vykdyti birželį ar kaip perdaryti teminius pamokų planus“, – mintimis dalijosi S. Spangevičius.

Iš dalies su juo sutiko ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Aleksandras Žikevičius. Anot jo, birželį pamokas lankyti galėtų tik tie mokiniai, kurių metinių pažymių vidurkiai nesiekia bent septynių balų.

„Tai suteiktų šiokios tokios motyvacijos ir, manau, būtent tai skatintų vaikus geriau mokytis. Mes panašų eksperimentą gimnazijoje įgyvendinome prieš dešimtmetį. Galiu pasakyti, jog tai turėjo teigiamų pasekmių: kitų metų rugsėjį itin buvo pagerėję ir mokymosi, ir lankomumo rezultatai“, – sakė A. Žikevičius.

Šešiamečiai – į mokyklą

Vienas iš ŠMM siūlymų – jau nuo 2018 m. rudens įvesti privalomą šešiamečių ugdymą pirmoje klasėje. Anot A. Finagėjevienės, šiuo žingsniu siekiama Lietuvos švietimą priartinti prie kitų Europos šalių sistemos, mat daugelyje valstybių privalomas mokslas pradedamas daug anksčiau nei mūsų šalyje.

„Mūsų vaikai mokyklas baigia būdami 18–19 metų, o kitose šalyse tokio amžiaus jaunimas jau porą metų studijuoja universitetuose. Aišku, įvedus privalomą šešiamečių mokymą, reikėtų pagalvoti apie kitus niuansus. Pavyzdžiui, ką vaikai veiks po pamokų? Juk pagal įstatymus tokio amžiaus vaikų negalima palikti vienų. Gal vertėtų pagalvoti apie visos dienos mokyklą? Kol kas labai daug klausimų, todėl išspręsti kylančias problemas užtruks nemažai laiko“, – samprotavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja.

Vilkaviškio pradinės mokyklos direktorė Asta Strazdienė tikino palaikanti privalomą šešiamečių atėjimą į pirmą klasę. Pasak įstaigos vadovės, psichologai ir įvairūs mokslininkai jau seniai yra įrodę, kad kuo anksčiau vaikas patenka į ugdymo procesą, tuo būna geresni jo mokslo rezultatai vėlesnėse klasėse.

„Aišku, viskas priklauso nuo individualių pastangų. Dalis tėvų nepalaiko tokio ankstyvo privalomo mokymo idėjos, tačiau yra šalių, kur pradinis ugdymas vykdomas nuo ketverių metų. Mokykloms reikia iššūkių, o pokyčiai vis tiek turės kažkada ateiti“, – kalbėjo A. Strazdienė.

Planas gelbėti „Sodrą“?

Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktorius Arūnas Serneckas tuo tarpu svarstė, jog privalomo šešiamečių ugdymo nauda – diskutuotina. Anot jo, prieš įvedant šią naujovę, reikėtų apgalvoti daug kitų niuansų. Vienas iš jų – ugdymo programos kaita. Direktoriaus teigimu, dažnai skiriasi septynmečių ir šešiamečių branda, tad mokytis iš to paties vadovėlio ir atlikti vienodo sunkumo užduotis įstengtų ne visi šešerių metų pirmokai.

„Įvedus privalomą šešiamečių ugdymą pirmoje klasėje, bendrojo ugdymo mokykloms nereikėtų leisti formuoti priešmokyklinių grupių. Tai daryti turėtų tik ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Nežinau, ko siekiama šiuo projektu. Gal taip norima didinti „Sodros“ pajamas? Juk teoriškai apie 30 tūkst. moksleivių metais anksčiau įsilietų į darbo rinką ir pradėtų mokėti mokesčius“, – samprotavo A. Serneckas.