Globėjos pastangos virto skaudžiais nemalonumais

Šiltus namus ir motinišką meilę dviem be tėvų augusioms sesutėms norėjusi suteikti vilkaviškietė šiuo metu laukia teisėsaugininkų sprendimo. Moteris gailisi, kad geri jos norai virto didžiuliais nemalonumais.

Dabar pagalvotų

Įstatymais nusivylusi vilkaviškietė Olė Luckuvienė abejoja, ar po to, ką jai teko patirti, ryžtųsi imti globoti svetimą vaiką. Ji nori įspėti visus, kurie ketina tai daryti, labiau įsigilinti į dokumentus ir nesivadovauti vien emocijomis.

Tačiau prieš aštuonerius metus, kai savi vaikai buvo užauginti, o motiną liga paguldė į patalą ir teko kiauras dienas būti namuose, prie ligonės lovos, O. Luckuvienė vis pagalvodavo, jog turi laiko ir jėgų, kurias galėtų skirti tėvų šilumos pasiilgusiam vaikui.

Juolab kad jos pažįstama iš globos namų savaitgaliais vis parsiveždavo mergaitę. Jos pavyzdžiu pasekė ir Olė. Tačiau nei trejų metukų dar neturėjusi Aistutė (nepilnamečių vardai pakeisti) labai verkdavo, kai po savaitgalio tekdavo grįžti į valdišką įstaigą. Todėl netrukus O. Luckuvienė gavo globos namų raštą, kuriame buvo siūloma arba mergaitę pasiimti nuolatinei globai, arba daugiau nebevežioti ir netraumuoti.

Bendravo su seserimi

Taip Aistutė visam laikui apsigyveno Olės namuose ir tapo jai tarsi tikra dukra. Niekur dirbti dėl slaugomos motinos negalėjusi O. Luckuvienė sakė tuomet turėjusi daug laiko ir galėjusi mergaitei skirti visą dėmesį. Tad nenuostabu, jog mažylė jau ketverių metų pradėjo pažinti raides ir dėlioti skiemenis, o nuėjusi į pirmą klasę tapo geriausia mokine.

Olė leido mergaitę ir į muzikos mokyklą, nupirko instrumentą. Dvejus metus į užsiėmimus pati vežiojo dviračiu, kol Aistutė paūgėjo ir galėjo pėsčiomis įveikti nemažą atstumą nuo namų iki muzikos mokyklos.

O. Luckuvienė tiki, kad pastarosiomis dienomis įvykusių nemalonumų būtų išvengusi, jeigu jos namuose būtų augusi tik Aistutė, o vaiko teisių apsaugos specialistai būtų tinkamai padėję.

Mergaitę auginusi globėja nedraudė jai bendrauti su vyresniąja seserimi Gintare. Pas kitus globėjus tuomet gyvenusi vienuolikmetė vis skambindavo sesers „mamai“ Olei ir skųsdavosi, jog yra skriaudžiama, neva globėjai ją muša, net vaikosi su peiliu. Paauglė verkdavo ir grasindavo, kad nusižudys, jei Olė nieko nesiimsianti.

Įtampa augo

Moteris prisiminė tuomet šventai tikėjusi ašarojančia mergaite, todėl mynusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus kabinetų slenksčius, kad Gintarė būtų paimta iš globėjų. Tad netrukus mergaitė buvo perkelta į vaikų globos namus, tačiau istorija tuo nesibaigė. Gintarė pradėjo prašyti, jog O. Luckuvienė taptų ir jos globėja.

– Kai globos namų vadovas bandė mane atkalbėti, kad mergaitė jau iki manęs buvo gyvenusi pas penkis globėjus ir niekur neprigijo, kad net globos namų socialinės darbuotojos su ja nesusitvarko, aš naiviai tikėjausi, jog gerumu galima įveikti viską, – graudindamasi pasakojo O. Luckuvienė.

Tačiau jau pirmais mėnesiais O. Luckuvienė sulaukė pedagogų skambučio, kad Gintarė ne tik pati nuolat negražiai apkalba savo globėją, bet ir nuteikinėja mažąją sesutę. Aistei ji liepia neklausyti globėjos, nes ši nėra jų tikra mama.

– Gintarė nuolat skųsdavosi, jog pas mane reikia ir indus susiplauti, ir lysvę paravėti, o globos namuose gyvenusi laisvai, dariusi, ką nori, – pasakojo O. Luckuvienė. – Ji šnekėjo norinti grįžti į globos namus, net internetu ieškodavosi kitų globėjų, kurie galėtų priimti ją gyventi. Per pusketvirtų metų, kiek ji pas mane gyveno, įtampa tik augo.

Iškvietė policiją

Kai Olė pagaliau suprato, kad jos gerumas ir rūpestis bejėgis prieš penkioliktus metus einančios paauglės gyvenimo vizijas, kartu su Gintare kreipėsi į rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Jos prašė panaikinti O. Luckuvienės globos teises ir grąžinti mergaitę į globos namus. Tačiau tuomet iš skyriaus specialistų išgirdo, jog tokiam sprendimui nėra jokio pagrindo, tad Gintarė turinti ir toliau gyventi globėjos namuose.

O. Luckuvienė prisipažino, kad atmosfera namuose kaito: Gintarė ieškojo pretekstų, nuolat provokavo globėją, keldavo prieš ją balsą, netgi yra apstumdžiusi. Paauglė tvirtino, jog rasianti būdą, kaip grįžti į globos namus.

Įtampa kulminaciją pasiekė vieną sekmadienio rytą, kai Gintarei reikėjo suplauti indus. Kaip pasakoja O. Luckuvienė, ji suėmusi protestuojančios paauglės ranką su kempine ir tiesiog priverstinai parodžiusi, kaip reikia išplauti riebaluotą dubenį.

Tačiau Gintarė trenkė kempinę ir išlėkė į kitą kambarį. Po kelių minučių prisistatė policija. Pareigūnams paauglė pranešė, kad globėja smurtauja prieš ją ir seserį: užlaužė ranką, stumdė, mušė. Atvykę pareigūnai globėją išsivežė apklausti, o abi seserys buvo išgabentos į globos namus.

Informacijos neteikia

O. Luckuvienė sakė nesuprantanti tokių įstatymų, kai globėją ūgiu praaugęs vaikas gali ją apstumdyti, o suaugęs žmogus negali globotinio net už rankos stipriau suimti – tai jau vadinama smurtu.

Moteriai skaudu, nes ji bandė spręsti problemą – kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus, tačiau reikiamos pagalbos nesulaukė. O dabar yra įtariama smurtavimu prieš vaikus, jos teisės apribotos, skirta kardomoji priemonė neišvykti iš šalies.

– Aistę globojau aštuonerius metus, Gintarę – beveik ketverius, o dabar pasijutau tarsi šiukšlė, – ašarojo įskaudinta moteris. – Turiu nupirkusi bilietus sau ir Aistei birželį skristi į Angliją, paviešėti pas mano dukrą. Planavome smagiai praleisti laiką, o dabar matote, kas iš to išėjo…

Įvertinti ilgametę seserų globėją bei jos pastangas užbėgti konfliktiniams įvykiams už akių paprašėme rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto, laikinai einančio vedėjo pareigas, Mariaus Dūdonio.

Tačiau į visus pateiktus klausimus išgirdome tą pačią valdininkišką frazę, kuria tarsi siena patogu atsitverti nuo visuomenės dėmesio: „Vaikų privatų gyvenimą liečiančios informacijos teikti negalime“.

Pavyzdinga globėja

Tad išsakyti savo nuomonę apie O. Luckuvienę paprašėme pedagogų, kurie nuolat bendravo su seserų globėja. Aistės mokytoja O. Luckuvienę apibūdino kaip nepriekaištingą globėją, vaikais besirūpinusią labiau už daugelį tikrų motinų. Mergaitės visuomet buvo tvarkingai aprengtos, turėjo mokymosi priemones, dalyvaudavo klasės renginiuose, važiuodavo į ekskursijas, globėja visuomet lankydavosi tėvų susirinkimuose, bendraudavo su pedagogais.

Mokytoja pasidžiaugė, jog Aistė – puikiai išauklėta, sąžininga. Daugelį nustebino mergaitės poelgis, kai radusi prabangų mobilųjį telefoną Aistė atnešė jį mokytojams, kad padėtų surasti savininką. Tuomet brangų daiktą atgavęs vyras net skyrė piniginį prizą sąžiningai pradinukei.

Mokytojai neslėpė, jog vyresnioji sesuo darė neigiamą įtaką Aistei, kėlė problemų globėjai. Tačiau Aistė mokytojams sakydavo, kad labai myli savo mama vadinamą globėją, todėl negali jos neklausyti, kaip liepia sesė. Mokytojams mergaitė ir dabar tvirtina, jog nori kuo greičiau grįžti namo, pas „savo mamą“.