Į miškus keliauja padangos ir šiferis

Per įvairias talkas, akciją „Darom“ iš pamiškių, paežerių surenkami kalnai šiukšlių. Tačiau talkos baigiasi, o šiukšlynai „dygsta“ iš naujo.

Butelių mažiau

– Jei lyginsime su tuo, kas buvo prieš kelias dešimtis metų, miškuose šiukšlių dabar sumažėję. Tačiau jų dar tikrai yra, tad jeigu tik tokiais tempais didės žmonių sąmoningumas ir mažės šiukšlintojų, reikės laukti dar kelias dešimtis metų, kol pagaliau turėsime švarius miškus, – įsitikinęs Vilkaviškio girininkas Antanas Dailyda.

Įvairių atliekų miškininkai randa ir poilsiautojams įrengtose atokvėpio vietose, ir į mišką vedančių keliukų pakrūmėse – visur, kur tik galima privažiuoti su automobiliu.

Tiesa, įvedus depozitinę taros supirkimo sistemą gamtoje gerokai sumažėjo plastiko butelių, skardinių nuo alaus. Tačiau nemąžta kitokio „turto“.

Atsiranda poilsiautojų, kurie po iškylos susikaupusias atliekas suverčia pakrūmėje, palieka laužavietėje, iš kurios atliekas vėliau išnešioja vėjas ar ištaršo žvėrys. Tokie „veikėjai“ ne tik šiukšlina, bet ir suniokoja medinius lauko įrenginius. Pavyzdžiui, Stirniškių miške esančioje poilsiavietėje girininkija buvo pastačiusi puikų tvirtą medinį stalą, tačiau kažkokie nevykėliai ant jo susikūrė laužą. Teko stalviršį sukalti iš paprastų medinių lentų.

Mokėti nenori

– Vis dėlto daugiausia miškus teršia ne pavieniai gyventojai, o įvairų firmelių savininkai. Labai dažnai randame priverstų padangų. Kad jas supirktų kaip depozitinę tarą, iškart tai pajustume, iš po visų pakrūmių išrankiotų! – juokavo A. Dailyda. – Remontininkai palieka ir įvairių transporto priemonių detalių: automobilių stiklų, buferių, netgi senų sostų.

Tokias atliekas automobilių remontu užsiimančioms įmonėms reikia nugabenti į stambiųjų atliekų aikštelę ir ten priduoti už tam tikrą mokestį. O mokėti dažnas nenori, todėl ir išverčia viską „nemokamai“ miške.

– Neretai aptinkame ir statybinių atliekų: šiferio lūženų, putų polistireno. Yra ir ūkininkų, kurie atgabena maišus plėvelės nuo šienainio ritinių. Vis dar pasitaiko, kad miške randame seną sofą, televizorių ar net šaldytuvą. Netgi negyvų šunų, pastipusių veršių esame radę, – kalbėjo girininkas.

Žada statyti kameras

Surinkti šiukšles iš miškų girininkams padeda seniūnijų atsiųsti žmonės, kiti talkininkai.

– Neseniai pagalbos prašėme Gižų seniūno Romo Kučiausko, jis atsiuntė žmonių, arklį su vežimu, tai gal tris dienas vežė šiukšles iš Stirniškių miško – ir tai visko nesurinko. Mes į R. Kučiauską kreipiamės kas keli mėnesiai, jis šiuo klausimu visada noriai pagelbsti, niekad neatsisako. Klausučių seniūnė Gema Skystimienė irgi suorganizuoja pagalbą, atsiunčia darbininkų, jie aprenka šiukšles Žaliosios miške. Su eiguliu per įvairias akcijas patalkininkauja ir Paežerių mokiniai, – pasakojo girininkas.

A. Dailyda teigė, jog Marijampolės miškų urėdijoje vykusiame susirinkime jau svarstyta išeitis kiekvienoje girininkijoje, dažniausiai teršiamose vietose, statyti filmavimo kameras.

Numatytos baudos

Jei tarp šakų paslėpta kameros akis užfiksuotų pažeidėją, jo lauktų nemaža bauda. Pagal naująjį šiais metais išleistą Administracinių nusižengimų kodeksą, baudos skaičiuojamos atsižvelgiant į teršalų kiekį.

Pavyzdžiui, aplinkos užteršimas pačiu mažiausiu, mažesniu kaip vienas šimtas kubinių decimetrų, nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Toks pat nedidelis kiekis pavojingų atliekų užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų. Tačiau aplinką užteršus vieno kubinio metro ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu gresia bauda nuo 550 iki 1500 eurų. Už tokį kiekį gamtoje paliktų pavojingų atliekų gali tekti pakloti nuo 1400 iki 2400 eurų.

Užsk. 2213