Augmenija stelbia svetimas kapavietes

Eglė MIČIULIENĖ

Kapavietės tvarkymas – žmogaus skonio reikalas. Vieniems patinka, kai kapą puošia daugiau gėlių, kitiems – akmens masė, treti mėgsta vešlius visžalius želdinius. Tačiau bet kokiu atveju kapavietės augmenija ar kiti elementai neturėtų peržengti ribos ir trukdyti prižiūrėti šalia esančius kapus.

Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas pasakojo, jog augalai kapinėse vietomis taip išvešėję, kad kartais trukdo prieiti prie gretimos kapavietės ir ją sutvarkyti.

Naujosiose Vilkaviškio kapinėse kapų sklypeliai padalyti tvarkingai, juos skiria vienodo pločio takai. Išvešėjusios augmenijos problema kyla senosiose Vilkaviškio kapinėse, esančiose Kapų gatvėje.

– Problema ta, jog žmonės kažkada prisisodinę tujų, kitų panašių želdinių ir kai kurie iš jų išvešėję iki nežmoniško dydžio. Kai kur užaugusios tikros gyvatvorės. Kad jų pačių kapą augalai užstelbia – jau savininkų reikalas, žmogui neuždrausi, bet vietomis tujų kerai užgožia ne tik praėjimus tarp kapų, bet ir užgula gretimas kapavietes, – kalbėjo R. Kurauskas.

Pro svetimą augmeniją neprasibraunantys žmonės yra kreipęsi tiek į seniūniją, tiek į kapines prižiūrinčias UAB Vilkaviškio komunalinio ūkio darbuotojas. Gyventojai prašo pagalbos, mat pačių savininkų kapinėse nesusitinka arba tiesiog nenori su jais pyktis.

– Reikėjo tokią situaciją kaip nors išspręsti. Kapines prižiūrinčioms moterims „pagauti“ kapą lankančius artimuosius yra gana sunku, tad nutarėme pagaminti lenteles su kreipimusi į savininkus ir jas įsmeigti prie kapo. Tekstas skamba labai paprastai: „Dėl kapavietės priežiūros prašome kreiptis į kapinių prižiūrėtoją“, – dėstė seniūnas.

Anot jo, išvydęs lentelę jau ne vienas žmogus taip ir padarė – kreipėsi į kapinių darbuotojus, o šie tiesiog paprašė susitvarkyti savo želdinius taip, kad jie netrukdytų prižiūrėti šalia esančių kapų.

Vis dėlto buvo ir gana nemalonus atvejis.

– Vienos kapavietės tujos užgulusios netgi dalį šalia esančio antkapio. Tačiau tujomis apaugusios kapavietės savininkė radusi lentelę labai įsižeidė: ji paskambinusi mane apšaukė, gąsdino, jog viešai ieškos teisybės, – esą toks ženklas ją labai žeidžia. Bet kodėl nepagalvojama apie šalia kapavietę turinčio žmogaus teises? Kodėl svetima augmenija turi gulėti ant kito žmogaus poilsio vietos? Supraskime, čia – senos kapinės, kai kur laidojimas vykęs gana chaotiškai, tad jau ir taip maža vietos praeiti, – kalbėjo seniūnas.

Tą patį atvejį prisiminė ir Vilkaviškio senąsias kapines prižiūrinti Roma Šilingienė. Ji teigė, kad daugiau konfliktų nekilę, bet vilkaviškietė, kuri skambino seniūnui, apšaukė ir ją.

– Buvo Motinos diena, kapinės pilnos žmonių, o ta moteris dėl kapavietėje įsmeigtos lentelės jautėsi pažeminta ir ant manęs šaukė taip, lyg ne amžinojo poilsio vietoje stovėtume. Betgi mes tik atliekame savo darbą, tik prašome laikytis tvarkos – ir daugiau nieko, – traukė pečiais kapinių darbuotoja.

R. Šilingienė pasakojo, jog kita moteris, radusi įsmeigtą lentelę, atėjo pasikalbėti ir prašyti pagalbos. Būdama neįgali, pati savo išvešėjusių tujų ji jau nebeįveikė.

– Reikalas buvo išspręstas labai paprastai: atvažiavo komunalinio ūkio darbininkai ir tujas nupjovė. Moteris dar ir džiaugėsi, atėjusi mums nuoširdžiai dėkojo, – prisiminė kapinių prižiūrėtoja.

Tiek ji, tiek miesto seniūnas dar kartą sakė norintys paprašyti žmonių supratingumo, prašė apsigenėti kapo ribas peraugusią savo augmeniją ir juo labiau – nepykti ir neįsižeisti, kai reikalaujama tvarkos.