Vilkai nebijo nei žmonių, nei technikos

Eglė MIČIULIENĖ

Gyvulių turintys ūkininkai turėtų būti budrūs: mūsų rajone vėl suaktyvėjo vilkai. Ir ne tik pamiškėse – praėjusią savaitę užpultos visai šalia miesto auginamos avys.

Nepadėjo ir ragai

Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius šiais metais per dvi savaites jau gavo tris ūkininkų prašymus kompensuoti vilkų padarytus nuostolius.

Kaip pasakojo rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Jūratė Bindokaitė, šiemet vilkai suaktyvėjo dar gegužės mėnesį. Bartninkų seniūnijoje plėšrūnai papjovė pievoje besiganiusį veršį, Vištyčio seniūnijoje – telyčią.

Dar vienas atvejis nerimo gali sukelti ir miesto gyventojams. Mat vilkai avis užpuolė visai netoli Vilkaviškio, Giedrių kaime – ten, kur aplinkui net neauga miškai.

Giedriuose gyvenantys Rudzevičiai vieną rytą rado dvi vilkų papjautas savo aveles. Žmonės nesitikėjo, kad plėšrūnas kitą naktį grįš bei papjaus dar ir įmitusį, apie 100 kilogramų sveriantį veislinį aviną, kuris buvo pririštas visai kitoje vietoje, prie pat namų. Atsiginti nuo žvėries gyvuliui nepadėjo net ir stambūs riesti ragai.

– Gyvulių aptvėrę nebuvome – juk jie buvo pririšti visai prie pat namų. Niekas net negalėjo pagalvoti, kad žvėris išdrįs atbėgti į gyvenvietę, kur nėra miško. Aplink namai, didžiuliai kaimynų šunys, šalia – mokyklos parkas. O dabar – kas žino, gal ir žmonėms vaikščioti nesaugu, – baisėjosi Danutė Rudzevičienė.

Neišsigando nė traktoriaus

Nemalonios patirties nuo šio birželio turi ir Pajevonio krašto ūkininkas Valdas Vakarinas. Tiesa, jo gyvuliai nenukentėjo, bet vyras pats įsitikino, kad vilkai prie žmonių eina be didelės baimės.

– Tą dieną su traktoriumi pamiškėje grėbiau šieną ir staiga iš miško išlindo vilkas. Buvo maždaug pusė vienuolikos ryto. Žvėris gražiai apibėgo aplink traktorių ir gal po poros minučių pasuko atgal į eglyną. Negalėjau patikėti, kad iš taip arti laisvėje pamatysiu vilką – lyg zoologijos sode. Nejauku pasidarė net traktoriuje sėdint, drebančiomis rankomis griebiau telefoną, kad galėčiau nufotografuoti, tik nuotraukos išėjo neryškios. Su manimi kabinoje buvo šuniukas – tas ėmė kaukti, spurdėti, bet laikiau, kad neiššoktų laukan. Neįtikėtini dalykai – vilkai jau nieko nebijo, net technikos su dirbančiu varikliu, – stebėjosi ūkininkas.

Anot jo, ne vienas medžiotojas Pajevonio apylinkėse matęs vilkų, o po lietaus dažnai gali pastebėti jų pėdų. Pernai žmonės matė bėgiojant visą šeimyną: porą suaugusių vilkų ir du jauniklius.

V. Vakarinas ketino į šviežią ganyklos žolę vesti veršius, bet dabar rizikuoti nebenori, laiko veršelius aptvare prie fermos. Saugiai užtvertos ir avys, danieliai, nors apie pastarųjų aptvarus šeimininkas jau buvo radęs vilkų pėdsakų.

Net ir pats ūkininkas nebesijaučia labai drąsiai. Žmogus pamiškėse prie ganyklų mėgdavo grybauti, turėjo savo grybingų vietų, tačiau rudenį čia vienas sakė vargu ar beužsuksiąs.

Kompensacija maža

– Liūdna, kai vos per dvi savaites mūsų rajone tiek papjauta gyvulių. Ir ypač liūdna, kad mes nieko negalime pakeisti, nes vilkų ne medžioklės sezonu šaudyti neleidžiama. Neseniai kalbėjau su seniūnais, paprašiau raginti žmones būti atsakingus ir visais įmanomais būdais saugoti savo gyvulius. Juk kompensacija, kurią už papjautus gyvulius gauna ūkininkai, yra labai maža. Taip pat yra ir moraliniai dalykai. Pati mačiau, kaip verkia žmogus, radęs laukuose sudraskytus savo gyvulius. Sunku matyti sudraskytą gyvulėlį, kurį auginai, glostei kartu su vaikais ir anūkais. Be to, savininkas dar turi rūpintis gyvulio utilizacija, sumokėti už ją. Tiesa, dar blogiau, kai žmogui negalime skirti net ir tos minimalios kompensacijos. Pavyzdžiui, Klausučių seniūnijoje vilkas sudraskė keturias avis, bet jos nebuvo registruotos gyvulių registre, dėl to savininkas kompensacijos negaus, – kalbėjo Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė.

Anot jos, brangų veislinį aviną pirkę Giedrių kaimo gyventojai turi sąskaitą su užfiksuota mokėta suma, tad kompensacija bus didesnė. Už visus kitus gyvulius kompensuojama remiantis tos dienos statistikos duomenimis, mat dažniausiai gyvuliai būna ne pirkti, o atsivesti toje pačioje fermoje, didinant bandą.

Prašo registruoti ir saugoti

L. Grygelaitienė sakė pati antrus metus važinėjanti po seniūnijas ir nuolat primenanti ūkininkams, kad visus įsigytus ar ūkyje atvestus gyvulius būtina per septynias dienas priregistruoti.

Tačiau žmonės elgiasi pernelyg drąsiai ir savo gyvulėlius suskumba registruoti ne visi.

Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Jūratė Bindokaitė taip pat priminė, jog gyvulius nuo plėšrūnų reikia saugoti ne tik rudeniop.

Pavyzdžiui, pernai vilkai į gyvulius įsisuko jau žiemą. Pirmą kartą vieno ūkininko tvarte avis išpjovė dar sausio mėnesį, kito žmogaus gyvulius užpuolė vasarį, o, anot J. Bindokaitės, „aktyvusis pjovimas“ prasidėjo vasarą, nuo birželio pradžios. Iš viso praėjusiais metais (tik Savivaldybėje užregistruotais duomenimis) vilkai papjovė 56 gyvulius: 37 avis, 2 karves ir 17 veršelių. Daugiausiai, 8 atvejai, užfiksuoti Bartninkų seniūnijoje. Šioje seniūnijoje, Grajauskų kaime, dar žiemai nesibaigus pilkieji papjovė ir aštuonis šunis.

– Norime priminti, kad žmonės, jei tik turi galimybę, nepaliktų laukuose veršelių, įsivestų juos į tvartus, kad saugotų gyvulius kaip tik gali. Tik tuo atveju, jei nuo birželio 1 d., dar neprasidėjus medžioklės sezonui, dešimčiai žmonių bus papjauti gyvuliai, mes galėsime kreiptis į Aplinkos ministeriją ir prašyti leisti vilkus medžioti anksčiau, – kalbėjo J. Bindokaitė.