Pusryčiai su verslininkais atskleidė, kad bendros verslo vizijos nėra

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Trečiadienį rajono Savivaldybės administracijos posėdžių salėje organizuoti vietos valdžios ir verslo pusryčiai ne tik supažindino su įvairiomis naujovėmis, bet ir atskleidė, kad rajone apskritai nėra jokios bendros verslo vizijos. Įvairias veiklas vykdantys vilkaviškiečiai taip ir nesuprato, kuo mūsų rajonas galėtų ir turėtų būti patrauklus investuotojams ir kokia verslo sritis galėtų būtų prioritetinė.

Susitikime nuo liepos 1 dienos įsigaliojusias naujoves verslui apžvelgė Marijampolės apskrities teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriaus vadovė Reda Besasparienė. Pasak jos, nuo šios datos įvesta nemažai naujovių darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams, tačiau konkretaus išaiškinimo dar nėra. Tad komentuoti, kaip kas vyks, bus galima tik vėliau.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis apžvelgė bendrą verslo padėtį šalyje ir paskelbė nedžiuginančias prognozes. Ypač kalbėdamas apie demografinę situaciją. Remiantis jo pateiktomis skaidrėmis, jau po keliolikos metų mūsų šalyje liks vien pagyvenę žmonės, o net 27 procentai lietuvių paprasčiausiai skurs. Kalbėdamas apie verslo strategijas šalies savivaldybėse, V. Levickis pastebėjo, kad kokybiškai parengtų ir naudingų beveik nėra. Pasklaidžius jas atrodo, kad Lietuva tinkama tik turizmui, o akiračio verslo sektoriui ypač trūksta. Kol kas kalbama tik kaip didinti atlyginimus, o kaip padaryti, kad darbuotojas juos užsidirbtų, negalvojama. Jau ne pirmas lektorius aiškino susirinkusiems apie investicijų į technologijas ir mokymosi visą gyvenimą svarbą.

Svečias iš sostinės vilkaviškiečius verslininkus ragino burtis į asocijuotas verslo struktūras ir ginti savo interesus bendrai.

Laikinai einanti Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vedėjos pareigas Jurga Grigaliūnaitė pristatė viešųjų ir privačių subjektų partnerystės galimybes modernizuojant Vilkaviškio miesto apšvietimo sistemą. Mat atsirado proga bendradarbiaujant su verslu sutvarkyti neekonomišką gatvių apšvietimą. Šiuo atveju į minėtą sritį investuotų ir visą atsakomybę prisiimtų verslas, o Savivaldybė įsipareigotų reguliariai mokėti už teikiamą paslaugą. Modernizavus apšvietimą būtų sutaupyta beveik pusė elektros energijai išleidžiamų pinigų. Tokios iniciatyvos jau ėmėsi Telšių, Plungės ir Švenčionių rajonų verslininkai.

Taip pat buvo kalbama, kaip būtų galima dalyvauti valstybės investicijų programose. Valdžios atstovai prašė verslininkų pagalvoti, ką jie galėtų padaryti, kad sukurtų naujų darbo vietų, ir kaip prie to galėtų prisidėti Savivaldybė.

Susitikime kalbėta ir apie nuolat besikeičiančias viešųjų pirkimų taisykles, kurios taip pat kito nuo liepos 1 dienos. Kaip sakė Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vadovas Valdimaras Bakutis, Viešųjų pirkimų įstatymas nuolat kinta, tad užtrunka, kol įsigilini į naujoves, o jis ir vėl pasikeičia.

Diskusijose su verslininkais išryškėjo ne tik senos nuoskaudos, bet ir tai, jog apskritai nėra jokios vizijos, ką daryti, kad rajone būtų galima geriau gyventi visiems.

Valdžia kaltino verslą, kad šie patys nevieningi, nemoka susitarti tarpusavyje ir įtarinėja vieni kitus bei valdžią susitarimais, o verslininkai skundėsi, kad rajono vadovai apskritai nesidomi, ką jie daro ir kuo gali būti naudingi. Vilkaviškiečiai išsakė pageidavimą būti dažniau įtraukiami į viešuosius pirkimus bei pirkimus apklausos būdu. Tam tereikėtų, kad valdžia labiau pasidomėtų vietinių vykdomomis veiklomis.

Kitam susitikimui, kuris vyks rugsėjį, pažadėta surinkti informaciją apie rajone veikiančias įmones, išnagrinėti verslo mokamus mokesčius ir pakalbėti apie tai, kaip būtų galima juos sumažinti, nes žemės ir jos nuomos mokesčiai mūsų rajone yra patys didžiausi šalyje.

Daugiau: crm sistema