Pasipylusių milžiniškų liūčių labiausiai nukentėjo miestų gyventojų transporto priemonės, tačiau draudikai ruošiasi ir antrai žalų bangai – ūkininkams nuimant derlių.
Draudimo bendrovės BTA teigimu, vyraujant permainingiems ir nenuspėjamiems vasaros orams, žemdirbiai darbams palankias dienas mėgina išnaudoti maksimaliai, technika laukus palieka jau sutemus, o tokio netolygaus darbų tempo neatlaiko net tik technika, bet ir pervargę jos vairuotojai.
Vasarą kasmet išauga traktorių bei kitos ūkinės technikos nuostoliai, kurių vidutinis dydis – 2500–3000 eurų. Vis dėlto, neretai žemės ūkio technikos žalos siekia ir penkiaženkles sumas.
Žemės ūkyje naudojamą techniką dažniausiai sunku greitai pakeisti, visi skuba, „gaudo“ sausus, saulėtus orus ir intensyviai darbuojasi nuo aušros iki kol sutemsta. Vertinant draudimo bendrovių išmokas ūkio technikos nelaimių atveju, tarp didžiausių penkiaženklių visų laikų išmokų patenka ir kompensacijos už nelaimes darbų metu, ir eismo įvykiai, taip pat – gaisrai.
Dažniausiai dėl žemės ūkio technikos prastovų patiriami nuostoliai neapsiriboja vien tiesioginėmis išlaidomis remontui. Derliaus nuėmimo darbai labai intensyvūs, priklausomi ne tik nuo orų, bet ir nuo darbo rankų – šiuo laikotarpiu ūkininkai paprastai samdo papildomus darbuotojus, patiki jiems pažangią ir brangią techniką, kurią jie, kaip rodo praktika, ne visada tausoja ir moka tinkamai eksploatuoti. Taip pat neretai ūkininkai techniką skolinasi vieni iš kitų, skuba, dirba viršvalandžius, todėl iš laukų jau sutemus išvažiuoja pervargę, tinkamai nebegalintys susikaupti žmonės, rizikuojantys klaidomis, kurių kaina – labai didelė.
Pastebima, jog nors nelaimingi su žemės ūkio technika susiję įvykiai ir nedažnėja, jų žalos kasmet vis auga. Jei dar 2016 m. tokiu laikotarpiu vidutinė technikos žala svyravo apie 1800–2500 eurų, tai dabar ji yra vidutiniškai 600 eurų didesnė.
Vidutinės žalos išaugo, nes atsiradus galimybėms ūkio modernizavimui pasitelkti Europos Sąjungos investicijas, Lietuvos ūkininkai įsigyja vis naujesnę, pažangesnę bei savo ruožtu brangesnę žemės ūkio techniką. Tačiau jie niekaip nepasimoko, jog finansinius nuostolius gali perkelti draudimui, o naują technika draudžiama ne sąmoningai apsisprendę, bet tik tada, kai to pareikalauja paramą suteikusios institucijos. Nors nelaimės kaštai gali būti ir labai dideli, daugybė ūkininkų patys nepagalvoja nuo to apsisaugoti.
Dažniausiai nuostoliai patiriami technikai patenkant į eismo įvykius bei dirbant laukuose, tačiau brangiausiai kainuoja ugnies žalos: vidutinė išmoka tokiu atveju siekia 5000 eurų, o už atsitikimus dirbant arba eismo įvykį – apie 2700 eurų, už stiklo dūžį – apie 300 eurų.
Pavojų žemdirbiams kelia ir vagystės, tačiau pastarosioms joks sezoniškumas negalioja ir panašius skaičius draudikai pateikia bet kuriuo metų laiku.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.