Keturvalakiuose gyvenantys žmonės pagailėjo sunkiai paeinančios gulbės ir, priglaudę ją savo kieme, ėmė ją maitinti.
Jau praėjo pora mėnesių, gulbė sustiprėjo ir atkuto, tačiau savo geradarių palikti ji neketina. Baltaplunksnė kasdien sugrįžta į savo „valgyklą“ ir reikalauja ją pamaitinti.
– Sušerdavau kasdien po du batonus, o dabar jau perku miltus. Matau, kad jos apetitas nė kiek nemažėja, – pasakojo į redakciją paskambinusi keturvalakietė. – Bijau, kad greitai negalėsiu jos išmaitinti. O ji kasdien vis ateina ir laukia kol gaus lesti.
Moteris sakė skambinusi įvairioms tarnyboms, bet šie liepė gulbės tiesiog nešerti. Tačiau keturvalakietė gaili prijaukinti paukščio ir norėtų, kad kas nors ją priglaustų ir rūpintųsi ja toliau.
Pasak gamtosaugininkų, gulbės labai lengvai išlempa, nutunka ir po to nebeišskrenda žiemoti į šiltus kraštus. Todėl paukščius galima maitinti tik tada, kai jiems garantuotai gresia pražūtis. Sveiki paukščiai gali patys susirasti maisto. Juk yra gausybė vartojimui tinkamos žolės, vabzdžių ir moliuskų. Lesinant paukščius iškreipiama natūrali jų sąveika su gamta ir sparnuočiai nebesupranta kada jiems reikia išskristi. Jiems ne vėlu tai padaryti iki visiškai užšals upės. Tik tada, kai lieka tik mažos properšos, kuriose būriuojasi paukščiai, galima pradėti juos lesinti.
Taip pat reikia žinoti, kaip teisingai lesinti paukščius. Ne tik užsilikusius netyčia, bet ir čia žiemojančius.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.