Žemės ūkio ministerija, siekdama sumažinti biurokratinę naštą, tenkančią ūkininkams, peržiūri ūkinės veiklos žurnalus, kuriuos pildo ūkininkai.
Pasak žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio, identifikavus perteklinį žurnalų pildymą bei būtinumą, siekiama sumažinti jų skaičių bei grafų juose kiekį, kad ūkininkai pildytų tik tiek žurnalų, kiek to reikalauja europinė teisė ir kiek tai svarbu maisto ar pašarų saugai užtikrinti.
„Ūkininkas turi užsiimti savo tiesioginiu darbu, o ne sėdėti valandų valandas prie popierių kartodamas tą patį skirtingoms įstaigoms. Ūkinės veiklos žurnaluose, kuriuos ūkininkai privalo pildyti, matome ir persidengimų, kai vienai įstaigai reikia vieno, kitai – lyg ir to paties, tik truputėlį kitu kampu, yra atvejų, kai tuos pačius duomenis reikia įrašyti į tris skirtingus žurnalus. Dabar žurnalai peržiūrimi kompleksiškai, iš bendros žemės ūkio pozicijos, kad nereikėtų, pavyzdžiui, keliuose žurnaluose skirtingoms kontroliuojančioms įstaigoms kartoti, jog ūkininkas patręšė laukus mėšlu, kad pakaktų tai vieną kartą paminėti. Pavyzdžiui, jau peržiūrėjome profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų apskaitos (purškimo) žurnalą ir iš 16 grafų palikome tik 5“, – teigė žemės ūkio viceministras S. Savickis.
Šiuo metu iš viso yra 31 žurnalas, ne visi jie vienu metu ūkiui yra reikalingi, bet tai, pasak viceministro, nemaža našta paprastam ūkininkui, todėl svarstoma galimybė kai kurių jų atsisakyti arba pakeisti tam tikras grafas, be to, kalbama ir apie galimybę kai kurių žurnalų pildymą perkelti į virtualią erdvę.
„Vienas iš uždavinių – identifikuoti, ar žurnalas yra nacionalinės svarbos, ar reglamentinis. Tokie žurnalai, kaip prekyba augalų apsaugos priemonėmis, ūkyje naudojami veterinariniai vaistai, kaip atliekami purškimai, mums nekelia abejonių, tačiau peržiūrime grafas, ar iš tiesų jos visos tokios reikalingos, ar negalima jų supaprastinti, kad informacija neprarastų aktualumo, bet iš jos galima būtų susidaryti vaizdą. Mūsų tikslas yra įvesti šioje srityje tvarką, kad informacija nesidubliuotų ir būtų reikalaujama tik to, ko išties reikia. Orientuojamės į galutinį rezultatą, ne vien į dokumentinę patikrą. Štai, pavyzdžiui, technologinio proceso žurnalai, kuriuose reikalaujama, kad ūkininkas rašytų, kada jis ravėjo. Ar tai nėra perteklinis reikalavimas? Juk jei atėjęs tikrintojas mato, kad laukas yra nenuravėtas, koks skirtumas, kad žurnale bus įrašas, jog laukas nuravėtas? Ir atvirkščiai – jei laukas nuravėtas, kam žiūrėti į žurnalą, kada jis nuravėtas“, – stebėjosi S. Savickis.
Viceministro teigimu, biurokratinė našta privalo būti kuo mažesnė ir atitikti protingumo bei būtinumo kriterijus.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.