Buvę auklėtiniai suteikia daug šviesių akimirkų

Eleonora BAUKIENĖ

Jau seniai išėjau iš mokyklos, išdirbusi 42 metus.

Per tą ilgą laiką buvo visko: ir rūpesčių, ir vargų, ir dvasines jėgas alinančių darbų, ir džiugių, laimingų valandėlių. Esu dėkinga likimui ir Dievui, kad ilgo darbo kelyje gerumo buvo daugiau nei blogio. Mokytojo darbas yra sunkus, reikalaujantis nuolatinės tiek dvasinių, tiek fizinių jėgų įtampos, atsakomybės ir sąžiningumo prieš jaunąją kartą. Stengiausi visada būti visiems teisinga, vienodai reikli, suvaldanti kylančias emocijas. Kaip ir mokiniai, dariau klaidų, bet laikui bėgant klaidos būdavo ištaisomos. Nors galbūt ir ne visos.

Išleidau aštuonias abiturientų laidas. Daugelis buvusių mokinių manęs neužmiršta iki šiol, ypač senatvėje, kai netekau savo vyro – ilgamečio gyvenimo draugo. Vis prisimenu savo poezijos knygelės leidimą. Jei ne Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos 32-osios laidos ir „Aušros“ vidurinės mokyklos 3-iosios laidos abiturientai, ta knygelė nebūtų pasirodžiusi. Kiek džiaugsmo man suteikė auklėtinių geranoriškumas! Pagrindinis organizatorius buvo Sigitas Kasparaitis, jam padėjo Vytautas Dambrava, talkino abiejų mokyklų buvę abiturientai, prisidėjo „Aušros“ pedagogai, taip pat ir mano klasės draugai. Per knygos pristatymo šventę jaučiausi gimusi po laiminga žvaigžde, kai mane Jolanta Daniliauskienė apgaubė jos pačios numegztu šaliu. Niekada neužmiršiu jų visų mielų veidų.

Šį rugsėjį buvę „Aušros“ vidurinės mokyklos abiturientai rinkosi į savo klasės susitikimą. Jeigu neklystu, jau septintą. Kadangi negalėjau dalyvauti jų šventėje, visi atvykusieji aplankė mane namuose. Su šypsenomis, mielais apkabinimais, širdingais linkėjimais. Nušvito mano būties erdvė gerumo šviesa. Buvau labai sujaudinta, vos sulaikiau ašaras, pamačiusi Ryčio Berteškos rožių puokštę iš 35 žiedų, klausydamasi Jolantos gražių sveikinimų, kai auklėtiniai man įteikė itin brangią dovaną – šių ir ateinančių metų „Santakos“ laikraščio prenumeratą.

Mielos atminimo dovanos, bet svarbiausia tai, jog tavęs neužmiršta, prisimena. Šios klasės buvęs abiturientas Regimantas Lisauskas ne vienus metus padeda man apsirūpintu kuru, kad mano senatvė būtų šilta ir jauki.

Dar kelis žodžius noriu pasakyti ir apie savo pirmąją 1961 m. išleistą abiturientų laidą. Šios laidos moksleiviams auklėtoja buvau nuo šeštos klasės. Dabar susitinkame kas penkeri metai. Organizatorės Staselė Baltūsytė, Česlova Kulvinskaitė visada paruošia ne tik vaišių stalą, bet ir įdomias programėles. Buvusių auklėtinių dėka šiemetinės Velykos man buvo ypatingos. Mane aplankė Velykė – Staselė su savo žentu, žinomu chirurgu ir talentingu tautodailininku Dainiumi Jurevičiumi. „Atnešam jums, auklėtoja, visas Velykas“, – šypsojosi abudu.

Daug šviesių valandėlių išgyvenau ir išgyvenu savo buvusių mokinių dėka. Dėkoju visiems, kad jie tokie geri savo auklėtojai. Niekada to neužmiršiu.