Bendražygių pozicijos išsiskyrė

Dangyra APANAVIČIENĖ

Tarp Seimo socialdemokratų įvykęs skilimas naujų vėjų, atrodo, įneš ir į Vilkaviškio rajono politinę padangę. Nors kiti Seimo rinkimai dar labai toli, į skirtingas puses pasukę du mūsų kraštui artimi politikai – Juozas Olekas ir Algirdas Butkevičius – neslepia, kad jau dabar jie pasiryžę užsiimti starto pozicijas ir pradėti varžytuves dėl rinkėjų dėmesio mūsų rajone.

„Maištininkai“ paliko partiją

Buvę bendražygiai priešingose politinėse stovyklose atsidūrė po to, kai Socialdemokratų partijos taryba priėmė sprendimą pasitraukti iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“ ir pereiti į opoziciją.

Septyni iš 19 Socialdemokratų partijos frakcijos Seime narių, tarp jų – ir J. Olekas, pritarė daugumos nuomonei ir iš koalicijos pasitraukė. Likusieji, tarp kurių buvo ir A. Butkevičius, nusprendė partijos valiai nepaklusti ir liko valdžioje su „valstiečių“ frakcija. Už tai „maištininkai“ turėjo būti pašalinti iš Socialdemokratų partijos, tačiau nelaukdami tokio sprendimo praėjusį šeštadienį jie patys paliko partiją.

Pakalbinti abu Seimo nariai sutiko pakomentuoti situaciją ir paaiškinti savo tokio skirtingo apsisprendimo priežastis.

„Opozicijos darbas nenukreiptas prieš valstybę“

Parlamentaras, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas situacijos Socialdemokratų partijoje nedramatizavo ir sakė, jog partija toliau tęsia savo veiklą. Tiesa, politikas apgailestavo, kad keletas bičiulių paliko partiją.

– Tai daug partijai nusipelnę žmonės, esame ilgai kartu su jais dirbę ir galėjome toliau tęsti darbus. Deja, jie priėmė kitokį sprendimą nei didžioji partijos dalis. Visgi aš manau, jog ir vieni, ir kiti dirbsime Lietuvos labui, – apie buvusius bendražygius kalbėjo J. Olekas.

Kai pasiteiravome, kodėl Seimo narys nepasuko kartu su valdžioje pasilikusiais partijos bičiuliais, jis atsakė:

– Aš nuėjau su didžiąja partijos dalimi – 20 tūkst. bičiulių, nes esu įsitikinęs, kad privalu laikytis disciplinos. Taip darydavome beveik 30 metų, kai atkūrėme Socialdemokratų partijos veiklą Lietuvoje. Jeigu mažumai nepavyksta įtikinti didžiosios partijos dalies, tai turime dirbti taip, kaip įtikino dauguma. Visose demokratinėse organizacijose sprendimai priimami daugumos nuomone – tokia yra visų organizacijų gyvavimo prasmė.

– Išėjusieji teigia, jog tokiam žingsniui jie ryžosi galvodami, kas naudingiau valstybei, o ne partijai. Jūs taip pat esate dirbęs ne vienoje Vyriausybėje, bet tokios pozicijos nepalaikote?

– Manau, kad kiekvienas iš 141 į Seimą išrinkto nario dirba darbą, kuris yra svarbus valstybei, ir visai nesvarbu, kokioje pozicijoje Seime jis yra. Būnant valdančiojoje daugumoje galbūt lengviau realizuoti savo išsikeltus tikslus, tačiau ir darbas opozicijoje nėra kaip nors nukreiptas prieš mūsų valstybės reikalus.

– Oponentai klausia, o kaip socialdemokratai kritikuos Vyriausybės programą, kurią patys kartu su „valstiečiais“ sukūrė?

– Nereikėtų taip susiaurinti šito klausimo. Mes ir būdami valdančiojoje daugumoje kartais labai aštriai ginčydavomės, kritikuodavome kai kuriuos Vyriausybės priimamus sprendimus, pavyzdžiui, dėl miškų urėdijų reformos. Tačiau buvo ne vienas atvejis, kai ir iš opozicijos kai kurie Seimo nariai pritarė Vyriausybės programai. Nemanau, kad ir dabar mūsų pateiktus gerus, žmonėms ir valstybei naudingus, pasiūlymus valdančioji dauguma atmetinėtų tik dėl to, jog juos pasiūlė opozicija.

– Pastaruoju metu dažnai Jus matome Vilkaviškyje, lankotės renginiuose, apsipirkinėjate turguje, prekybos centruose. Ar tiesa, kad savo gyvenamąją vietą jau deklaravote Vilkaviškio rajone?

– Taip. Liko senelių ūkis, kuriame dar ne taip seniai tvarkėsi mano tėvelis, kol išėjo Anapilin, brolis, kuris dabar gyvena Vilkaviškio mieste. Tad dabar didžiausi rūpesčiai dėl sodybos atitekę man. Beveik kiekvieną savaitgalį, o vasarą ir dažniau su žmona Aurelija atvažiuojame į sodybą. Ruošiuosi gyventi čia, savo tėviškėje.

Man Sūduvos kraštas, o ypač Vilkaviškis, yra mielas ir į šitą pusę traukiu ne tik vaikus, bet ir anūkus.

– Ar tai reiškia, jog per ateinančius Seimo rinkimus savo kandidatūrą kelsite Vilkaviškio apygardoje?

– Tai priklausys nuo partijos sprendimo. Jeigu socialdemokratai bičiuliai pasitikės manimi, tai gali taip ir būti. Juk savo politinę karjerą ir pradėjau nuo Vilkaviškio, Šakių, kai 1989 metais buvau išrinktas TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Iki šiol esu dėkingas šio krašto žmonėms už pasitikėjimą. Niekada nebuvau labai nutolęs nuo Suvalkijos krašto, į Seimą dažniausiai būdavau renkamas gretimoje Sūduvos apygardoje.

„Pirmiausiai galvoju apie valstybę“

Kitokį požiūrį į tą pačią situaciją išsakė Socialdemokratų partiją palikęs Seimo narys, buvęs šios partijos lyderis, ekspremjeras Algirdas Butkevičius. Jis teigė, kad savo žingsnio išsiskirti su partija nesigaili, nes dėl atsibodusios nuolatinės kritikos jau prieš tai buvo apsisprendęs iš jos išstoti.

– Partiją palikę socialdemokratai yra „seni politikos vilkai“ ir puikiai supranta, kokia svarbi politikoje yra drausmė. Kodėl vis dėlto buvo nuspręsta nepaklusti daugumos nuomonei? – paklausėme A. Butkevičiaus.

– Pirma. Pasakysiu frazę, kuri daug ką paaiškins. Politikų yra dvi kategorijos: tie, kurie galvoja apie atsakomybę valstybėje, ir tie, kurie galvoja apie save valstybėje. Jeigu mes, socialdemokratai, pasirašėme susitarimą dirbti koalicijoje su „valstiečiais“, būti daugumoje, tai sprendimą trauktis aš tiesiog laikau išdavyste, politiniu silpnumu, lengvesnės duonos ieškojimu ir atsakomybės vengimu.

Antra. Iš valdančiosios daugumos pasitraukus socialdemokratams, būtų likusi mažumos Vyriausybė. Vadovaujant premjerui Gediminui Kirkilui, aš esu dirbęs mažumos Vyriausybėje ir žinau, ką tai reiškia. To niekada nelinkėčiau nė vienai Vyriausybei. Todėl aš pirmiausia galvoju apie valstybę, o ne apie partiją. Kaip buvęs premjeras puikiai suprantu dabartinį premjerą: neturint valdančiosios daugumos palaikymo, jam įgyvendinti numatytus tikslus būtų neįmanoma.

Beje, po praeitų nesėkmingų Seimo rinkimų man taip pat kai kas priekaištavo: jei būdamas premjeru būtum daugiau galvojęs apie partiją, o ne apie valstybę, tai rinkimų rezultatai būtų buvę kitokie.

– Jeigu šeštadienį partijos nuomonei nepaklusę socialdemokratai būtų atvykę į tą lemtingąjį LSDP tarybos posėdį, gal partijos bičiuliai nebūtų drįsę pašalinti visų iš partijos?

– Aš asmeniškai buvau nusiteikęs dalyvauti tame posėdyje, tam ruošiausi. Tačiau kai po savaitės grįžau iš Strasbūro, šeštadienį sužinojau, jog dauguma nutarė į posėdį neiti. Kodėl? Tarp partijos bičiulių pradėjo sklisti žinutės, raginančios visus dalyvauti tarybos posėdyje, nes neva jame bus daug cirko. Supratome, kad iš mūsų bus tyčiojamasi, ir nusprendėme tame cirke nedalyvauti.

– Kaip jaučiatės išstojęs iš partijos, kuriai priklausėte ir netgi vadovavote daugelį metų?

– Iš pradžių buvo labai blogas jausmas. Visgi nuo 1992 metų priklausiau LSDP tarybai ir buvau atsakingas už partijos skyrių Suvalkijoje įkūrimą. Vilkaviškyje buvo įsteigtas pirmasis skyrius. Skaudu, bet, kita vertus, viena gyvenimo epocha pasibaigė, kita prasideda. Dabar su parlamentiniais reikalais labai daug važinėju po įvairias valstybes ir stengiuosi atsiriboti nuo neigiamų emocijų.

– Kaip Jūs, būdamas partijos vadovas, būtumėte pasielgęs su maištaujančiais partijos nariais?

– Pirmiausiai aš būčiau ieškojęs kompromiso. Kai po šviesios atminties A. M. Brazausko perėmiau LSDP vadovavimą, taip pat susidūriau su dalies partijos bičiulių pasipriešinimu. Tačiau ieškojau bendrų sąlyčio taškų tarp abiejų pusių ir būdų, kaip partiją suvienyti. Dabartinį partijos lyderį Gintautą Palucką, kaip jauną žmogų, norėjau palaikyti, kviečiau susitikti, pasikalbėti, bet jis nė karto į mano kvietimą neatsiliepė.

– Ar nebebūdamas LSDP Vilkaviškio rajono skyriaus nariu planuojate lankytis mūsų krašte?

– Į Vilkaviškį atvažiuosiu. Aš rajono žmonėms esu nepaprastai dėkingas už didžiulį pasitikėjimą, reikštą man daugelį metų. Jeigu rajono socialdemokratai manęs ir nerems, aš bandysiu čia suburti bendraminčių grupę ir toliau dirbsiu rajono žmonėms. Vilkaviškis man yra numeris vienas. Dirbsiu čia kaip Seimo narys, o 2020 metais Vilkaviškio rajone tikriausiai balotiruosiuosi ir į Seimą.