Daugelis augintinių šeimininkų žino apie šunims ir katėms kylančią grėsmę dėl aukštos aplinkos temperatūros, tačiau labai žema temperatūra gali kelti dar didesnį pavojų augintiniams.
Dėl didelio šalčio ir ledinių paviršių žiema yra pavojingas laikas. Paprastai manoma, kad šunys dėl jų kailio yra atsparūs šalčiui, tačiau tai yra klaidinga nuomonė. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Jacevičius teigia, jog storas gyvūno kailio sluoksnis neapsaugo visų kūno dalių, o ypač gali būti pažeidžiamos pėdos, kurios tiesiogiai liečiasi su šaltu žemės paviršiumi, ausys ir nosis.
Vertindami žemos aplinkos temperatūros poveikio riziką augintiniui, šeimininkai turėtų atsižvelgti į šio dydį, veislę, bendrą sveikatos būklę ir, žinoma, pirmiausiai – į aplinkos temperatūrą bei oro sąlygas lauke.
Prisiminkite, jog termometrai gali rodyti vieną temperatūrą, tačiau pučiant vėjui šalčio pojūtis ir poveikis būna daug didesnis. Esant dideliam šalčiui bei stipriam vėjui ilgalaikis buvimas lauke nebus saugus nė vienam augintiniui. Kartais tiesiog yra per šalta, kad naminiai gyvūnai galėtų būti lauke, nepriklausomai nuo jų kailio storio ar veislės.
Ilgai veikiant pavojingai žemai temperatūrai, augintiniui gali iškilti nušalimų ar hipotermijos pavojus, kuris kyla, kai organizmas nebegali išlaikyti normalios kūno temperatūros. Šuns vangumas, kūno drebulys gali būti pirmasis požymis, jog gyvūnui lauke yra per šalta ir jau laikas grįžti į šiltą patalpą.
Šuns amžius ir bendra sveikatos būklė taip pat gali padėti nustatyti augintinio toleranciją žemai temperatūrai. Jo šeimininkai dažniausiai žino gyvūno amžių, tačiau ne visada gali žinoti apie naujas ar pablogėjusias sveikatos problemas. Žiemos metas yra geras laikas nuvesti augintinį pas veterinarijos gydytoją patikrinti sveikatos. Sveiki šunys labiau toleruoja žemas temperatūras nei tie, kurie turi sveikatos problemų.
Dr. E. Jacevičiaus nuomone, gyvūnams, sergantiems cukriniu diabetu, širdies, inkstų ligomis ar hormonų disbalansu, gali būti sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą ir jie gali būti jautresni šalčio poveikiui. Tas pats pasakytina apie labai jaunus ar labai senus naminius augintinius.
Žiemos metas gyvūnui būna pavojingas ne tik dėl šalčio. Ledas, sniegas, druska ir cheminės medžiagos, naudojamos sniegui ar ledui tirpinti, gali pažeisti augintinių pėdas. Kiekvieną kartą, kai grįžtate iš pasivaikščiojimo lauke, nuvalykite ar nuplaukite jų pėdas. Taip pat reguliariai tikrinkite pėdų padus, ar nėra sužalojimų. Ledas ir sniegas gali sukelti kraujavimą dėl skausmingų įtrūkimų. Vedžiodami augintinį lauke reguliariai patikrinkite, ar nėra ant plaukų tarp pėdos pirštų sniego arba ledo sankaupų, nes tai gali sukelti šuns pėdų pažeidimus ar net nušalimą.
Specialistas primena, jog žiemą augintiniui reikia daugiau energijos, kad būtų tinkamai reguliuojama kūno temperatūra, todėl gali prireikti papildomų kalorijų. Svarbu nepadaryti klaidos maitinant per daug, nes nutukimas sukelia sveikatos problemų.
Augintiniai žiemą, kaip ir vasarą, gali jausti didelį troškulį, todėl būtinai reikia duoti daug gėlo vandens. Sniegas nėra vandens pakaitalas. Dažnai pripildykite indus ir žiūrėkite, kad jie nebūtų užšalę. Niekada nenaudokite metalinio vandens indo lauke šaltu oru, nes šuo gali susižaloti liežuvį (šiltas, drėgnas liežuvis gali prilipti prie šalto metalinio paviršiaus).
Laikydamiesi šių atsargumo priemonių ir veterinarijos gydytojų patarimų, anot dr. E. Jacevičiaus, galite suteikti savo augintiniui saugų ir laimingą žiemos sezoną.
Angelė SEDEREVIČIENĖ
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto vyr. specialistė ryšiams su visuomene
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.