Vilkų likimas: kaip paaiškinti sukeltą žalą, jeigu jų beveik nerandama?

Šiemet jau pasibaigęs vilkų medžioklės sezonas Marijampolės apskrityje buvo itin ramus: Šakių rajone nušauti viso labo du plėšrūnai, kituose rajonuose – nė vieno. Nieko keisto, mat yra duomenų, rodančių, jog apskrityje vilkų beveik nėra. Tad kas tuomet atsakingas už tokius incidentus, kai prie Sasnavos miestelio išskersta 31 avis?

Medžioklės sezonas ramus

Iš viso per 2017–2018 m. medžioklės sezoną Lietuvoje leista sumedžioti 60 vilkų. Šis skaičius pasiektas vasario 4 dieną, tad Aplinkos ministerijos įsakymu vilkų medžioklės sezonas oficialiai baigtas. Vilkaviškio rajone nesumedžiotas nė vienas toks plėšrūnas, nors šioje savivaldybėje medžioti leista ir po 2017 m. gruodžio 5 d., kai medžioklė buvo baigta dalyje Lietuvos teritorijų.

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Lažauninkas teigė, jog šis leidimas Vilkaviškiui išduotas dėl didesnės vilkų pridaromos žalos: vien per 2017-uosius dėl papjautų ar sužeistų gyvūnų išmokėta 1459 eurų suma.

Didžiausia žala praeitais metais patirta prie Sasnavos esančiame ūkyje, kur paskersta 31 tvarte uždaryta avis. Manoma, jog tai buvo vilkų darbas.

Nepaisant to, medžioti juos visoje apskrityje sekėsi sunkiai. Gali būti, kad taip nutiko todėl, jog vilkų, kuriuos būtų galima sumedžioti, tiesiog nėra labai daug.

Kiek yra vilkų, nežino niekas

„Kas žino, kiek tų vilkų regione yra? Žuvinto rezervate ir pasienyje su Lenkija, prie Vilkaviškio, jų tikrai daug, tačiau niekas nežino, kiek tiksliai. Galime žiūrėti į kažkokius skaičius, bet jie bus teisingi tik iš dalies“, – teigė J. Lažauninkas.

Tikslių skaičių nacionaliniu mastu nėra jau treti metai: 2015-aisiais suskaičiuota, jog vilkų Lietuvoje yra mažiausiai 292, tačiau po to skaičiavimai neatlikti, nes tam reikia sniego, kuriame būtų įmanoma skaičiuoti gyvūnų pėdsakus. O šio pastaraisiais metais trūko. Tad nors Vilkaviškyje matomi vilkų veiklos ženklai, niekas nežino, kiek jų iš tiesų yra.

Medžiotojų bei ūkininkų atstovai Lietuvoje ne kartą yra teigę, kad 60 sumedžiotų vilkų kvota – per maža, o bendras šių žvėrių skaičius, dėl kurio nustatytas šis dydis, šiandien nebeatitinka tikrovės. Tuo tarpu gamtininkai dažnai prieštarauja teigdami, jog pernelyg stengiamasi piešti vilką kaip priešą, o esamas jų kiekis tik padeda miškų ekosistemai.

Tačiau labai gali būti, kad Vilkaviškio rajone atsakymas yra kiek sudėtingesnis, nes specialistas J. Lažauninkas neabejoja, jog dalis užfiksuotų vilkų yra į Lietuvą užklydę Lenkijos miškų plėšrūnai.

Už sienos vilkų – gerokai daugiau

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas prisimena 2015-ųjų vilkų skaičiavimą ir tuomet gautus rezultatus. Pagal juos Marijampolės apskrityje buvo tik 7 vilkai – keturis kartus mažiau nei šalies vidurkis (po 29, 2 vilko vienai apskričiai).

„Lenkijos pusėje aplinka tokia, jog vilkams veistis yra vienas malonumas. Vietomis prie sienos miškas toks, kad žmogus nelabai gali praeiti“, – teigė ekspertas.

Paklaustas, ar negali būti, jog už vienintelį didelį vilkų žalos atvejį apskrityje atsakingi Lenkijos vilkai, J. Lažauninkas neneigė, kad tai visiškai įmanoma: „Vilkui per naktį nubėgti 50 kilometrų – nėra ką veikti. Lenkijoje vilkai išvis nemedžiojami, bet dar ir veisiami. Tikrai gali būti, jog tai kaimyninės šalies vilkų darbas, nes panašūs nutikimai pasienyje dažni“.

Šis spėjimas paaiškintų gana keistą fenomeną, kodėl Vilkaviškio rajone fiksuojama dažna vilkų veikla, tačiau oficiali statistika rodo ką kita, o medžiotojai nenušauna nė vieno jų (nors tai Aplinkos ministerijos nuostatose netgi rekomenduojama).

Ragina remtis mokslu

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius aiškino, jog greičiausiai vilkų populiacija šalyje iš tiesų augo, o jei taip – augti turėtų ir medžioklės kvotos dydis.

„Lyginant pernai metų vilkų padarytą žalą su šių, pastebėta, kad nors atvejų užregistruota mažiau, bet žalos per vieną jų padaroma daugiau. Matyt, vilkai puola susibūrę į didesnes grupes, o tai yra šalutinis požymis to, jog populiacija sveika“, – teigė A. Klimavičius.

Šiuo metu dirbama siekiant pakeisti vilkų skaičiavimo sistemą. Geroji kitų šalių praktika siūlo skaičiavimą atlikti ne žiemą ieškant pėdsakų, bet visus metus analizuojant filmuotą medžiagą, fotografijas, žalos atvejus ir kitus ženklus. Tuomet pagal Skandinavijoje naudojamą modelį būtų galima išvesti vilkų šeimų skaičių ir tai turėtų gerokai tiksliau nurodyti, kokia yra tikroji jų populiacija šalyje.

Tik įvedus šį skaičiavimą bus galima garantuoti, kad medžioklė vyktų populiacijos prieaugio ribose, taip palaikant ekosistemai būtiną vilkų skaičių ir kartu neleidžiant šiam pernelyg iškilti.

Tad kol kas atsakymo į klausimą, ar medžioklės kvotos turi būti didinamos, anot Aplinkos ministerijos atstovo, nėra: „Žmogus yra labai stipriai pakeitęs gamtą ir todėl turi ją pats reguliuoti. Savireguliacija arba yra sunkiai įmanoma, arba atsiliepia pasekmėmis, kurių visuomenė nenori. Todėl žmogus turi ją reguliuoti remdamasis mokslo žiniomis, protingai ir pamatuotai imituodamas, kaip tai vyksta natūralioje gamtoje.“

Užsk. 499