Minint Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmetį svarbu prisiminti ne tik tuos, kurie aktyviai veikdami garsina kraštą, bet ir tuos, kukliuosius, tačiau neeilinių polėkių ir atsidavusius savo veiklai žmones. Keturvalakiuose neseniai įamžintas kraštietės poetės, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Nijolės Miliauskaitės-Bložienės atminimas: prie mokyklos atidengta atminimo lenta, bylojanti, jog prieš 52-ejus metus čia mokėsi kūrėja. Tai – paskutinis dvejus metus mūsų mokykloje vykdyto projekto „Į tėviškę veda kelias“ akcentas.
Mes, projekto organizatorės – lietuvių kalbos mokytoja Aušra Biskienė ir bibliotekininkė Vilija Urbšienė, paskatintos mokyklos direktorės Violetos Šaukščiuvienės bei Keturvalakių seniūno Gintauto Urbšio, turėjome tikslą įprasminti kraštietės Nijolės Miliauskaitės-Bložienės kūrybinę veiklą, supažindinti mokinius su jos biografija, kūryba ir atminimo ženklu pažymėti, kad poetė mokėsi Keturvalakių mokykloje. Organizuotos netradicinės veiklos, skatinusios mokinius – ir ne tik juos – didžiuotis savo krašto žmonėmis, suvokti ir puoselėti istoriją.
Įgyvendinant projektą vyko draugiškas mokyklos ir Keturvalakių bendruomenės narių bėgimas į poetės tėviškę, esančią Keturvalakiuose. Per klasių valandėles mokiniai žiūrėjo ir aptarė režisieriaus Vytauto V. Landsbergio dokumentinį filmą „Verdenė“. Lietuvių kalbos pamokose skaitėme ir analizavome poetės kūrybą, kurioje nepaprastumas slypi paprastuose, kasdieniškuose dalykuose. Pagal kraštietės eilėraščius buvo kuriamos meninės kompozicijos. Mokyklos bibliotekoje vyko poetės eilėraščių garsiniai skaitymai. Organizuotas susitikimas su kūrėjos teta Sofija Litvinskiene. Ji pasidalijo atsiminimais apie Nijolės vaikystę ir jaunystę, skausmus ir džiaugsmus, parodė ir niekur nerodytų dukterėčios nuotraukų albumą.
Keturvalakiuose vyko N. Miliauskaitės-Bložienės poezijos knygos „Širdies labirintas“ pristatymas, kurį organizavo buvęs parapijos klebonas kunigas R. Baltrušaitis. Prisiminimais apie rašytoją dalijosi literatūros kritikė, knygos „Širdies labirintas“ sudarytoja, poetės studijų draugė J. Riškutė.
Taigi, minėdami Lietuvos šimtmetį, atsigręžiame atgal tam, kad įvertintume, pagerbtume tai, kas nuveikta dėl to, ką turime šiandien. Todėl kurdami naują šimtmetį gyvenkime, kad ateinančios kartos prisimintų mus. Juk laisvė yra dalyvavimas, maksimalus įsitraukimas, pastangos, kūrybiškumas, nuolatinė paieška, stereotipų atsikratymas ir naujų horizontų paieška.
Aušra BISKIENĖ
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.