Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Šio valdžios ir verslo pusryčių susitikimo tikslas buvo aptarti Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros rėmimo programą veikiančią Vilkaviškio rajono savivaldybėje.
Renginyje susipažinta su kitų savivaldybių verslo rėmimo galimybėmis ir nutarta papildyti rajono savivaldybės siūlomą programą priemonėmis, kurios remtų ir skatintų smulkiojo bei vidutinio verslo kūrimąsi bei, reikalui esant, palaikytų jau įsikūrusiojo „kvėpavimą“.
Ekspertine patirtimi dalinosi visų Lietuvos savivaldybių SVV programas išstudijavusi VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė Eglė Stebulienė. Pasak jos, šalyje beveik visos savivaldybės turi SVV programas, tačiau bemaž visų jų bėda, kad nesugebama apie tai iškomunikuoti verslui. Daugelyje jų verslininkai net nežino, kad tokios programos egzistuoja. Todėl pernai „Versli Lietuva“ rengė apklausas iš kurių paaiškėjo daug bendrų šių programų trūkumų. Bendras „verdiktas“ visoms joms – per maži pinigai ir per didelė biurokratija. Jose taikomas dažniausiai tik kompensavimo principas ir apskritai jos neatitinka šiuolaikinių verslininkų poreikių.
Ekspertės nuomone, SVV programos turėtų būti lengvai prieinamos, o ne „užkastos“ po „kodiniais pavadinimais“, kad verslininkas turėtų daugiau vargo jų ieškant ir suprantant informaciją. Pvz. Vilkaviškio rajono savivaldybės tinklalapyje, kad atidaryti informaciją apie SVV programą, reikia paspausti bent penketą mygtukų, o paskui dar atsisiųsti „word“ failą su informacija. E. Stebulienės teigimu, informacija turėtų atsidaryti iš karto, ja turi būti lengva dalintis socialiniuose tinkluose, kurie šiandienai yra didžiausias ir efektyviausias informavimo ir reklamos šaltinis. Didžiausias trūkumas, kad paraiškos paramai neįmanoma užpildyti neišeinant iš namų elektroniniu būdu, reikalaujama perteklinių dokumentų, pažymų, kuriose pateikiama informacija yra prieinama ir gali būti lengvai surandama internete.
Pasak ekspertės, geras pavyzdys galėtų būti Kėdainių savivaldybė, kuri verslininkams teikia kokybišką informaciją vienu pelės paspaudimu.
Anykščių savivaldybė verslą remia jiems teikdama avansinę paramą, o kaimynai šakiečiai, taip pat Šalčininkų ir Kėdainių savivaldybės duoda paskolas. Anot ekspertės, taip vykusiai „įdarbinami“ viešieji pinigai, kurie verslui teikia realią naudą.
– Nedaug savivaldybių pagelbsti įsigyjant įrangą, taip pat labai maži pinigai skiriami verslo planų rengimui, kurie, jei kokybiški, kainuoja nuo 1, 5 tūkst. eurų, – sakė viešnia. – Raginčiau paramą įsikūrimui skirti tiems verslininkams, kurie registruoja įmonę internetu, nes taip daug pigiau ir greičiau. Dalyvavimui parodose galima būtų dengti dalyvio mokestį, o šiaip tai tokią paramą galima gauti ir iš kitų šaltinių: UAB „Investicijų ir verslo garantijos“(INVEGA), VšĮ „Versli Lietuva“ ir pan. Tad geriau šių priemonių nedubliuoti.
E. Stebulienė buvo skeptiška ir dėl paramos lankstinukų gamybai bei internetinių svetainių kūrimui. Pasak viešnios, lankstinukai nėra labai efektyvi reklamos priemonė, o turėti brangią internetinę svetainę – neekonomiška, nes yra nemažai nemokamų jų kūrimo platformų. Be to svetaines nurungia komunikavimas socialiniuose tinkluose. Investuoti vertėtų į kokybiškas dizainerių paslaugas. Konsultavimo paslaugų kompensavimą taip pat galima gauti per INVEGA.
Teikiamos paramos verslui galimybes pristatė ir Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriaus vadovė Reda Besasaparienė.
Taip „išlukštenta“ visa SVV plėtros rėmimo programa ir kitų rėmimo verslui galimybių pristatymas vienoje vietoje sukėlė ir verslininkams, ir valdžiai daug naujų idėjų.
Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė iškart pasiūlė, kaip pakeisti savivaldybės tinklalapyje esančią platformą verslui. Artimiausiu metu bus paruoštas pasiūlymas ir išsiuntinėtas nuolatiniams verslo pusryčių dalyviams, kad jie galėtų dar pateikti pasiūlymų ar pastebėjimų. Vėliau ketinama į vieną vietą sukelti visas verslui siūlomas paramos priemones ir parengti naują kitų metų SVV plėtros rėmimo programą.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.