Vilkaviškietis Audrius Vaičekauskas prieš dvejus metus Vilkaviškyje pradėjo teikti padangų montavimo paslaugas. Šiandien jis – jau beveik metus gyvuojančios tarptautinių pervežimų bendrovės „Transaudra“ vadovas ir dalininkas.
– Šiuo metu turime keturis mikroautobusus ir vežame krovinius į užsienį, – pasakojo Audrius. – Šįmet kartu su partneriu nutarėme veiklą išplėsti dvigubai, tad greitai su mūsų firmos logotipu užsienio keliais riedės jau 8 autobusiukai.
Kaip teigė vilkaviškietis, jam šis verslas – tarsi naujas iššūkis. Į jį vaikinas investavo ne tik savo, bet ir draugės tėčio pinigus. Audrius įrodė, kad ši verslo šaka šiuo metu itin perspektyvi, ir nesuklydo. Dar nepraėjo nė metai, o firma planuoja plėtrą naudodamasi vien tik savo pačių uždirbtais pinigais.
– Į bankus lįsti neplanuoju, net ir verslo pradžiai iš jų nesiskolinau. Mūsų būstinė yra Marijampolėje, nes, ištyręs potencialių darbuotojų pasiūlą, supratau, jog bemaž visi jie – marijampoliečiai, tad verslą vykdyti šiame mieste – daug patogiau. Juolab kad ir būstą su drauge ten išsinuomojome už tokią pačią kainą, kokios prašė Vilkaviškyje. Be to, būstų nuomos paslaugos ten daug labiau išvystytos. Nors esu savo miesto patriotas ir tikiuosi jame gyventi, tačiau čia dar daug ko trūksta ir nėra taip patogu, kaip Marijampolėje, – aiškino Audrius.
Taigi, vilkaviškietis šiuo metu yra įsikūręs kaimyniniame mieste ir kol kas savo sprendimo nesigaili.
Lietuvos sporto universitete fizinio ugdymo ir sporto specialybę studijuojantis 22-ejų vilkaviškietis pats sau pinigų užsidirba jau ne pirmus metus. Anksčiau vaikinas yra dirbęs užsienyje, prieš įkurdamas savo verslą triūsė padangų montavimo įmonėje Kaune, kur išmoko šio darbo subtilybių. Tada jaunuolis nutarė tokias paslaugas pradėti teikti savo gimtajame mieste. Audrius nepabūgo konkurencijos, nors visai greta esančiuose garažuose tokios paslaugos siūlomos ne vienoje vietoje.
Pasak A. Vaičekausko, jis klientus jau trečią sezoną ruošiasi pritraukti įvairiomis akcijomis ir pelnytu pasitikėjimu. Net ir pradėjęs dar vieną verslą, pirmojo uždaryti neketina ir, kaip pats tvirtino, ruošiasi ten padirbėti pats, nes fizinis darbas po sėdėjimo prie kompiuterio – tik į naudą. Mat dirbtuvės veikia tik sezono metu ir tol, kol būna klientų. Jei reikės, vaikinas žada dirbti ir sekmadieniais.
– Turbūt per praeitus metus geriausiai „išsigryninau“ savo potencialą ir stipriąsias savybes, pradėjau suprasti, ką galiu ir ko negaliu, ko noriu ar nenoriu, – kalbėjo vilkaviškietis. – Labai gerai supratau, kad nenoriu monotoniško, vienodo darbo, kuris neleidžia man kurti, tad 2018 metais užsibrėžiau tokių darbų visiškai atsisakyti. Man visada geriau tobulinti iš kažko nusižiūrėtą modelį arba kurti jį naujai. Pats vis dar mokausi pasitikėti savo srities specialistais ir įtraukti juos į komandą, o ne daryti viską pats. Tokie dalykai pasitvirtina. Į darbą esu priėmęs žmonių be patirties, ir nors iš pradžių jie darė klaidų, dabar pretenduoja į geriausių darbuotojų titulą. Džiaugiuosi suteikęs jiems progą, nes pats žinau, kaip sunku įsidarbinti neturinčiam patirties jaunam žmogui.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.