Pakoreguotas rajono mokyklų tinklo planas

Andrius GRYGELAITIS

Kiek seniau pakoreguotam mokyklų tinklo pertvarkos planui pritarė švietimo įstaigų vadovai, o praėjusį penktadienį jį patvirtino ir rajono Tarybos nariai. Pakoreguotas mokyklų tinklo planas gali padaryti nemažai korekcijų rajono švietimo bendruomenės gyvenime.

Mažėja vaikų

Šiuo metu Vilkaviškio rajono ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 5775 vaikai. Tai net 233 mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Panaši mažėjimo tendencija fiksuojama kasmet. Būtent tai ir tampa pagrindine priežastimi, kodėl kiekvienais metais būtina koreguoti mokyklų tinklo pertvarkos planą.

Tiesa, bent ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų rajone pastaraisiais metais padaugėjo. Pernai darželiuose ir bendrojo ugdymo mokyklose jų mokėsi 1187, o šiais mokslo metais – jau 1237. Iš dalies tai susiję su 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiu privalomu priešmokykliniu ugdymu. Tiesa, ir rajono Savivaldybės administracija stengiasi sudaryti visas įmanomas sąlygas bendrojo ugdymo mokykloms steigti mišrias ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupes.

„Tokios grupės mokyklai, aišku, yra nuostolingos, tačiau taip bent išlaikome vaikus skyriuose, o vėliau juos pritraukiame ir į tas pačias kaimo mokyklas“, – pabrėžė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė.

Galimybė bendrojo ugdymo mokykloms turėti savo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes išties pasiteisino. Pavyzdžiui, tokią grupę Gižų Kazimiero Baršausko mokykloje-daugiafunkciame centre pirmais metais lankė 12 mažylių, o šiemet – jau 37. Šioje įstaigoje teko ne tik didinti grupių skaičių, bet ir išplėsti vaikučių ugdymui skirtas patalpas. Darželinukų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose turėtų dar labiau išaugti, nes nuo ateinančio rugsėjo planuojama tokią grupę atidaryti ir Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje.

Nuo rugsėjo bus sunkiau

Rajone mažėja ne tik vaikų, bet ir mokytojų. 2009 metais mūsų švietimo įstaigose dar dirbo 919 pedagogų ir kitų pagalbos specialistų, o šiais mokslo metais – jau tik 744. Anot A. Finagėjevienės, situacija gali dar labiau pablogėti nuo ateinančių mokslo metų, kai įsigalios etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Įstaigų vadovams bus labai sunku sudaryti pakankamus darbo krūvius, mokėti „Sodrai“ mokesčius ir pan. Dėl šios priežasties darbo gali netekti ne vienas specialistas.

„Blogiausia, kad žinome, jog nuo rugsėjo jau įsigalios nauja tvarka, tačiau šiandien dar nėra priimti jokie galiojantys teisės aktai ir mes kol kas vadovams negalime nieko patarti“, – apgailestavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja.

Ji pasidžiaugė bent tuo, jog lėšų švietimo veiklai rajono valdžia negaili. Iš rajono Savivaldybės biudžeto ir mokinio krepšelio lėšų švietimui šiais metais skirta daugiau nei 15,7 mln. eurų, o tai sudaro net 48,5 proc. viso rajono biudžeto lėšų. Verta paminėti, kad aplinkinėse savivaldybėse, tarp jų – ir Jurbarko, švietimo padėtis nėra tokia gera. Ten mokosi dar mažiau mokinių, todėl ir finansavimas skiriamas mažesnis.

Uždarys skyrių

Būtent taupant lėšas ir reaguojant į demografinius pokyčius buvo parengtos mokyklų tinklo pertvarkos plano korekcijos, kurios tam tikra prasme turės įtakos ne vienai rajono ugdymo įstaigai.

„Pats planas jau seniau buvo parengtas 2016–2020 metams, bet kasmet jį būtina peržiūrėti. Tai lemia ne vien mokinių skaičiaus mažėjimas. Yra ir kiti žingsniai, kurių tam tikru laiku nepavyko įgyvendinti. Pavyzdžiui, dar šiemet ketinta renovuoti Vilkaviškio muzikos mokyklai priklausantį vadinamąjį bendrabutį, dėl to iš jo anksčiau būtų priversta išsikelti Giedrių jaunimo ir saugusiųjų mokykla. Dabar šie planai atidėti ateičiai“, – pasakojo A. Finagėjevienė.

Didžiausi pokyčiai laukia Sūdavos pagrindinės mokyklos Alksnėnų skyriaus. Nuo ateinančio rugsėjo jo paprasčiausiai neliks. Pagal pirmines prognozes, nuo šių metų rudens ten jungtinėje priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupėje mokytųsi vos keturi mažyliai, o jungtinėje pradinio ugdymo klasėje – tik penki vaikai. Išlaikyti vieną pradinuką šioje mokykloje Savivaldybei kainuotų beveik 6 tūkst. eurų per metus, o darželinuką – apie 2,5 tūkst. eurų kasmet.

„Buvome susitikę su vietos bendruomene ir kartu priėmėme sprendimą, kad skyrių reikia uždaryti. Prieštaraujančių per daug neatsirado, žmonės suprato realią situaciją. Tokiais atvejais būtina daug bendrauti ir tartis su tėvais bei pačia bendruomene“, – teigė A. Finagėjevienė.

Sunerimti, ko gero, reikėtų ir Virbalio pagrindinės mokyklos Šiaudiniškių skyriaus, Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Klausučių ir Daržininkų skyrių bei Bartninkų Jono Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcio centro Pašeimenių skyriaus bendruomenių nariams. Pakoreguotame mokyklų tinklo plane įrašyta, jog šie skyriai gali būti uždaryti, jei jungtinėse pradinėse klasėse liks mažiau nei 10 vaikų.

Laukia pokyčiai

Tam tikri pokyčiai laukia ir dar kai kurių rajono ugdymo įstaigų. Pavyzdžiui, Alvito pagrindinė mokykla nuo ateinančio rugsėjo siekia tapti mokykla-daugiafunkciu centru.

Paežerių pagrindinė mokykla yra viena iš mažiausių rajono ugdymo įstaigų. Vaikų skaičius joje kasmet taip pat mažėja, tad jau nuo 2019–2020 mokslo metų ši mokykla bus priversta tapti didesnės ugdymo įstaigos skyriumi. Kurios – spręs pati įstaigos bendruomenė.

Panašus likimas nuo 2019–2020 mokslo metų laukia Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos. Ši įstaiga bus reorganizuota, išskaidant jaunimo klases bei suaugusiųjų mokymą. Kam šios funkcijos bus priskirtos, dar neaišku. Šiuo metu dėl papildomų funkcijų prisijungimo tariamasi su Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija bei Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriumi.

Nuo ateinančių mokslo metų Sūdavoje neliks Pilviškių „Santakos“ gimnazijos vidurinio ugdymo skyriaus. Panašus likimas kitąmet gresia ir Virbalio pagrindinės mokyklos Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos skyriui. Jis gali būti uždarytas, jeigu jame mokysis mažiau nei 12 mokinių.