Elgetos kelia prieštaringus jausmus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kaip atskirti nelaimės ištiktą žmogų, kuriam reikia pagalbos, nuo sukčiaus, kuris prisidengęs graudžia istorija nori tiesiog pasipelnyti? Toks klausimas kilo vilkaviškietei, susidūrusiai su padoriai atrodančiu jaunu elgeta.

Verčia sutrikti

„Praėjusią savaitę prie „Iki“ parduotuvės Vilkaviškyje pamačiau padoriai atrodantį jauną vyrą, prašantį paaukoti pinigų. Jis sakė, kad pagalbos reikia tam, kad būtų išgelbėta mergaitės gyvybė, – pasakojo į redakciją paskambinusi skaitytoja. – Prie prekybos centro tuo metu buvo didžiulis žmonių srautas. Vieni aukojo pinigų, kiti – ne. Man kilo daug klausimų ir prieštaringų minčių, ar tikrai šiam vyrui reikalinga pagalba. O gal jis paprasčiausiai uždarbiauja, rinkdamas pinigus iš patiklių, geranoriškų žmonių.“

Moteris prašė paaiškinti, kaip atskirti, kada piktnaudžiaujama, o kada iš tiesų žmogui reikia pagalbos. Galbūt yra kokių išvaizdos požymių, o galbūt būtų galima atpažinti iš pokalbio ar pan.

Dvejopus jausmus, kokius laikraščio skaitytojai sukėlė paaukoti pinigų prašęs vyras, ko gero, esame išgyvenę ne vienas, kai tarsi užjauti į sunkią situaciją patekusį žmogų ir kartu dvejoji, ar tai tikra. Juolab kad pagalbos prašantieji nuo bažnyčių šventorių jau persikėlė prie prekybos centrų ir net į elektroninę erdvę.

Išnaudojo paauglį

Mūsų rajone elgetą sutiksi tikrai ne kasdien. Tačiau pasitaiko, kad prekybos centro aikštelėje „priskrenta“ labiau ne į vargstantį, o į alkoholiu piktnaudžiaujantį žmogų panašūs asmenys, prašantys duoti pinigų maistui. Vilkaviškiečiai prisimena neseniai prie Vilkaviškio turgavietės elgetaudavusį vaiką, taip pat paaukoti vaistams prašiusią pusamžę moterį. Į namus retkarčiais užsuka ir vaikais nešinos romų tautybės moterys.

Nors elgetavimas pagal įstatymą nėra nusikalstama veika, policijos pareigūnai tai visuomet vertina įtariai. Mat retu atveju pagalbos prašytojai yra sąžiningi, nusikalsti nelinkę asmenys.

Visai neseniai policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriame baudžiamojon atsakomybėn patraukė buvusį Kybartų vaikų globos namų auklėtinį. Jis išnaudojo vaiką, gyvenantį globos namuose. Nusikaltėlis siųsdavo paauglį elgetauti į Vilkaviškio turgavietę, o patiklių žmonių suaukotus pinigus iš vaiko atimdavo.

– Jei matote elgetaujantį vaiką, iškart būtina pranešti policijai, – aiškino rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Siriūnienė. – Jei vaikas elgetauja, bet kokiu atveju pažeidžiami įstatymai: arba jo neprižiūri tėvai, kurie turi už tai atsakyti, arba vaikas verčiamas tai daryti pasipelnymo tikslais.

Vietiniai ir užsieniečiai

Pareigūnė aiškino, kad mūsų rajone elgetavimas nėra labai aktuali problema, didmiesčiuose elgetų gerokai daugiau. Ten ištiesta ranka praeivius graudina ne tik vietiniai elgetos, bet ir užsieniečiai.

Neseniai didžiuosius miestus buvo užplūdusi sukčių iš Rumunijos banga. Šlubčiodami su ramentais ar apsimesdami kurčnebyliais jie prašė pinigų. Šių asmenų atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.

Didmiesčių savivalda priėmė savas taisykles, draudžiančias elgetauti tam tikrose vietose. Taip pat piniginės baudos elgetoms skiriamos už miesto švaros ir tvarkos pažeidimus.

– Jei žmonės mato elgetaujantį suaugusį žmogų ir jiems kyla įtarimų, ar tai ne apsimetėlis, visuomet galima pranešti policijai, – aiškino K. Siriūnienė. – Pareigūnai atvyks, pabendraus, patikrins asmens duomenis. Jei žmogui iš tiesų reikalinga pagalba, bus pranešta socialinėms tarnyboms.

Policijos komisariato viršininkas Edvardas Gruzdys taip pat nepatarė atverti piniginės neįsitikinus, ar jūsų gerumu nebandoma piktnaudžiauti. Prieš kurį laiką į paties E. Gruzdžio namus užsukusi moteris prašė paramos neva ištikus gaisrui. Kai pareigūnas paklausė, kur gaisras vyko, moteris nurodė pirmo pasitaikiusio kaimo pavadinimą. O sužinojusi, kad bendrauja su pareigūnu, kuris puikiai žino apie visas nelaimes rajone, spruko neatsisukdama.

Tikrinti informaciją

Kita vertus, spaudoje dažnai pasitaiko prašymų padėti nuo gaisro ar kitų nelaimių nukentėjusioms šeimoms. Tačiau tokiu atveju paprastai kreipiasi ne patys nelaimėliai, o kaimo bendruomenė, seniūnija ar kita institucija.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis tvirtino, kad atskirti tikrą paramos prašytoją nuo sukčiautojo nėra lengva, bet įmanoma. Jei žmogui tikrai reikalinga pagalba, jis nesibodi pateikti asmens ar kitus paprašytus dokumentus. O jei pagalbos prašoma socialiniuose tinkluose ir nurodomas banko sąskaitos, į kurią reikia pervesti pinigus, numeris, vertėtų neskubėti, o pirmiausia paieškoti informacijos.

– Dažniausiai internete rasite viešai prieinamos informacijos apie pagalbos prašančią organizaciją ar asmenį. Pagal pateiktus duomenis jau galima daryti tam tikras išvadas. Taip pat galima rasti informacijos, jei nuo šių pagalbos prašytojų jau yra nukentėjusių žmonių, – aiškino R. Matonis. – Sukčiaujama ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir žmonėms asmeniškai siunčiant elektroninius laiškus.

Organizuoja paramą

Tiek vietiniai, tiek departamento policijos pareigūnai buvo vieningos nuomonės, kad neverta aklai pasitikėti pagalbos prašančiais asmenimis. Jei žmogų iš tiesų aplanko nelaimė, jis paprastai kreipiasi į tarpininkus, kurie gali suteikti pagalbą ar organizuoti paramos akcijas: bendruomenę, žiniasklaidą, savivaldą, labdaros ar visuomenines organizacijas.

– Jei norite paaukoti pinigų vargstantiems ar nelaimės ištiktiems, dalyvaukite televizijų organizuojamose pagalbos akcijose, paramos renginiuose, „Maisto banko“, „Maltiečių sriubos“ ar „Carito“ veikloje, – patarė K. Siriūnienė. – Arba tiesiog apsidairykite aplinkui, kiek yra skurdžiai gyvenančių pažįstamų šeimų ar vienišų senelių, ir juos paremkite savo auka.