Pažeidėjai jau naudojasi įstatymo spragomis

Įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigusiam nuo alkoholio, galioja daugiau nei metus. Tad buvo pakankamai laiko, kad pažeidėjai išstudijuotų įstatymo spragas, o teisėjai įvertintų padidėjusį darbo krūvį.

Statistikos pokytis

Akivaizdu, kad per 2017 metus pirmosios instancijos teismuose gauta daugiau baudžiamųjų bylų nei 2016 ar 2015 m. 2017 metais gautos 20 178 bylos, 2016 m. – 16 774, 2015 m. – 18 358. Teisėjai įsitikinę, kad tokį gana žymų bylų pagausėjimą lėmė pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Iš tiesų naujos pataisos turėjo didelę įtaką teismuose stipriai išaugusiam bylų skaičiui dėl baudžiamųjų nusižengimų transporto eismo saugumui – 2017 metais buvo išnagrinėta 3 771 tokia byla (2016 m. – 460, 2015 m. – 492), iš jų net 88 proc. sudarė bylos dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Bauda geriau

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinė instancija Lietuvoje, formuojanti teismų praktiką įvairaus pobūdžio bylose, ne išimtis – girtų vairuotojų bylos. Nors šį aukščiausios instancijos teismą 2017–2018 metais pasiekė palyginti nedidelis skaičius girtų vairuotojų bylų (iš viso 18 ), tačiau atsižvelgiant į šio teismo specifiką ir į tai, kad jame išnagrinėjamas nedidelis skaičius visų Lietuvoje išnagrinėtų bylų, galima teigti, kad toks skaičius yra nemažas.

Iš Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtų bylų matyti, kad iš 18 atvejų 7 asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 8 bylose – nubausti bauda, kurios vidurkis –1900 eurų. Taigi galima teigti, kad dažniausiai girtiems vairuotojams taikoma baudžiamosios atsakomybės forma yra arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, arba nuteisimas paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Tik retais ir išimtiniais atvejais tokio pobūdžio bylose skiriamos griežtesnės bausmės, paprastai tada, kai asmuo teisiamas ne pirmą kartą.

Atleidimas laiduojant

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra vienas iš būdų parodyti valstybės pasitikėjimą asmeniu ir suteikti jam galimybę įrodyti, kad tai buvo atsitiktinis nusižengimas.

Skeptikų nuomonė, jog asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padedama išvengti teisinių padarinių, nėra visai teisinga. Tačiau kaltininko atleidimas pagal laidavimą yra sąlyginis. Mat kaltininkui, padariusiam naują nusikalstamą veiką, bus pritaikyta baudžiamoji atsakomybė ir už tą, dėl kurios jam buvo atleista. Be to, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, paprastai skiriama viena ar kelios tarpusavyje suderintos baudžiamojo poveikio priemonės.

Beveik visais atvejais skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – atimama teisė vairuoti kelių transporto priemones ir tenka mokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tokios įmokos dydis gali svyruoti nuo 250 iki 6 250 eurų. Taip pat itin didelė tikimybė netekti vairuoto automobilio. Tais atvejais, kai girto vairuotojo valdytas automobilis priklauso kitiems asmenims (vairuotojo sutuoktinei, tėvui, sūnui ir pan.), teismas gali konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilis grąžinamas teisėtam jo savininkui.

Įrodymų netrūksta

Pareigūnai pastebėjo, kad kai kurie vairuotojai puikiai išstudijavę įstatymo peripetijas. Už vairavimą apsvaigusiam taikant baudžiamąją atsakomybę reikalaujama, kad girtumo įrodymas būtų pagrįstas ne alkotesterio, o medicinine pažyma. Tad net ir mūsų rajone jau pasitaikė vairuotojų, kurie alkotesterio ekrane pamatę 1,5 prom. viršijantį skaičių atsisako vykti pas medikus ir duoti kraujo tyrimui. O tokią teisę turi kiekvienas pilietis. Paprastai pirminės instancijos teismai išteisina tokius girtus vairuotojus remdamiesi tuo, kad pritrūko įrodymų.

Tačiau kasacinis teismas jau pasisakė ir dėl šios nusikalstamos veikos įrodinėjimo taisyklių. Kasacinis teismas nepritarė pirminės instancijos teismų sprendimui ir priminė, kad baudžiamajame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad negalima suteikti prioritetinės reikšmės atskiroms įrodymų rūšims.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Alkotesterio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Ar alkotesterio parodymai laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas.

Parengta pagal pranešimą spaudai