Į „valdiškus“ kiemus – „nevaldišku“ žvilgsniu

Eglė MIČIULIENĖ

Taip jau esame įpratę: privačiame name gyvenantis žmogus turi rūpintis savo teritorija. Tuo tarpu už vaizdus „valdiškuose“ daugiabučių kiemuose pliekiama tik miesto ar rajono valdžia.

Būtina tvarkyti

Neseniai redakcija gavo laišką iš vienos Vilkaviškio gyventojos. Moteris išdėstė savo rūpestį daugiabučių kiemuose esančiais senais įrenginiais ar jų likučiais.

„Laikraštyje buvo rašyta apie tai, kad Vilkaviškyje susirūpinta vaikų žaidimų aikštelių saugumu. Tai – labai gerai. Bet man jau seniai neramu žiūrėti į kiemuose dar nuo „anų laikų“ likusius geležinių sūpynių griaučius, apšvietimo stulpų likučius ir kt. Kadangi gyvenu Gedimino gatvėje, labai daug tokių „įrenginių“ matau šios gatvės 9, 11, 13, 15 namų kiemuose. Miestas tvarkomas, o šitie „paminklai“ tebestovi neliečiami. Kodėl?“ – klausė pavardės nenurodžiusi vilkaviškietė.

Anot moters, kai kuriuos įrenginius, pavyzdžiui, skalbinių džiovyklas, kilimų daužymui skirtus stovus žmonės dar naudoja, tačiau jie sukrypę ir tikrai neestetiški, todėl juos būtina tvarkyti.

„Valdiški laikai“ baigėsi

Vilkaviškio seniūno Remigijaus Kurausko nuomone, baigėsi tie laikai, kai viskas buvo „valdiška“, ir gaila, kad savo kiemus vis dar linkę tvarkyti tik privačių namų gyventojai.

– Mes nugaros neatsukame ir tikrai padedame spręsti problemą, kai daugiabučių namų gyventojai kreipiasi į seniūniją ir išdėsto, ko jie nori, o jei dar patys prisideda – tada rezultatas būna pats geriausias. Žmonės turi suprasti, kad negražus vaizdas daugiabučių kiemuose yra ir jų problema, ne tik „valdiškų“ įstaigų. O dabar keistai skamba: seniūne, atvažiuok, skalbinių stovą pataisyk ir dar „šniūrus“ sukabink, – kalbėjo seniūnas.

R. Kurauskas nurodė kelis nesenus pavyzdžius, kai mūsų miesto daugiabučių gyventojai kreipėsi pagalbos į seniūniją ir reikalai buvo sprendžiami kartu.

Pavyzdžiui, kreipusis vieno Kęstučio gatvės namo gyventojams seniūnija padėjo susitvarkyti namo prieigas, lauko įrenginius.

– Štai čia buvo senos smėlio dėžės likučiai, sukiužęs suoliukas. Dabar jau stovi naujas suolelis, stovas kilimams mušti, o sena smėlio dėžė demontuota, nes gyventojai jos nepageidavo. O, pavyzdžiui, Lauko g. 44 name yra mažų vaikų ir gyventojai kaip tik norėjo, kad mažieji turėtų kur žaisti. Darbą padarėme bendromis jėgomis: mes atvežėme smėlio, žmonės iš lentų pasidarė puikiausią dėžę, pasikabino sūpynes ir patys viską prisižiūri, – pasakojo seniūnas.

Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Tik, anot R. Kurausko, reikia norėti ir kalbėtis – kartu viskas išsprendžiama.

Ar sunku padažyti suolelį?

Viena aktyviausių tarp daugiabučių bendrijų pirmininkų yra Statybininkų g. 6-ojo namo pirmininkė Elena Tranevičienė. Kilus problemoms moteris nebijo skambinti į seniūniją ir sako, kad pagalbos visada sulaukia. Veikli vilkaviškietė visiškai sutinka su mintimi, kad norėdami gyventi gražiau ir patogiau patys namo gyventojai turi imtis iniciatyvos.

Štai minėto daugiabučio automobilių stovėjimo aikštelės bortai buvo visiškai ištrupėję, susmukę. E. Tranevičienė gyventojų vardu kreipėsi į seniūniją ir aikštelė buvo sutvarkyta. Tiek medžiagomis, tiek darbo jėga prisidėjo visi: ir gyventojai, ir seniūnija.

„Mes kas mėnesį renkame po nedidelę sumą pinigų ir tvarkomės, kai reikia. Jei kas kieme negerai, visada kreipiamės į seniūniją – ir ji mums visuomet padeda. Aikštelę tvarkant seniūnija davė bortelių, atsiuntė darbininkus, o mes iš savų lėšų nupirkome cemento, žvyro. Paprašėme seniūnijos – medžius nugenėjo, reikėjo seną šlamštą iš rūsių išvežti – davė transportą. Kita vertus, ar sunku patiems skardinę dažų nusipirkti ir suolelį pasidažyti ar kreivą stovą patiesinti? Nereikia norėti, kad visi aplink šokinėtų, o pats piršto nepajudintum“, – kalbėjo moteris.

Vis dėlto besikalbant su E. Tranevičiene šalia ant suolelio sėdėjęs to paties namo gyventojas tik palingavo galva. Žmogus sakė pats kartą remontavęs apirusią laiptinės prieigą, bet gavo pastabą iš kito to paties namo gyventojo: esą, kam jis čia vargstantis ir kam to reikia.

Aplinka išgražėjo

Šviežiausias bei gražiausias valstybinių įstaigų ir gyventojų bendradarbiavimo pavyzdys – sutvarkyta Nepriklausomybės g. 50-o daugiabučio namo aplinka.

Kai atnaujinant dujotiekio sistemą prie namo buvo išrausti šaligatviai, aktyvūs žmonės nutarė, kad reikėtų ne sukloti senas, jau sulūžusias plyteles, o aplinką atnaujinti.

Pasitarta su seniūnu, Savivaldybės administracija, namą administruojančia UAB „Vilkuva“ ir minčiai pritarta. Namo gyventojai skyrė po 100 eurų nuo buto – jie bus sumokėti palaipsniui. Gal kažkam ir tokia suma atrodo nemaža, tačiau paklauskite privataus namo savininko, ką jis savo kieme nuveiktų su tiek pinigų?

Taigi bendra namo gyventojų aplinkai skirta suma išėjo 4000 eurų, dar tiek pat pinigų skyrė Savivaldybė.

Už šias lėšas trinkelėmis iškloti šaligatviai, praplėsta automobilių stovėjimo aikštelė. Pagal komunalininkų padarytą vizualizaciją žaliojoje zonoje pasodinta dekoratyvinių medelių, gėlių.

Darbus atliko Vilkaviškio komunalinio ūkio darbuotojai. Namo gyventojas, aplinkos tvarkymo iniciatorius Remigijus Maladauskas gyrė jų darbą.

„Labai gerai, kad dirbo vilkaviškiečiai, savi žmonės, nes bet kokiam klausimui iškilus juos buvo galima pasiekti, problemas išspręsti tuoj pat ir vietoje. Viskas sutvarkyta gražiai ir gana greitai, dabar tik prižiūrėti reikia. O kad gyventojai patys rinko pinigų – nematau čia nieko blogo, nes kai už „valdiškus“ pinigus viską padaro, niekas nevertina. Kada žmogus susimoka pats, tai ir saugo labiau“, – kalbėjo R. Maladauskas.

Graži 50-o namo gyventojų iniciatyva dabar gali būti puikiu pavyzdžiu tvarkant kitų daugiabučių teritorijas.