Kodėl mineralinis vanduo yra sūrus?

72 proc. žmonių mineralinį vandenį renkasi pagal skonį ir tik 25 proc. lietuvių, prieš jį pirkdami, atsižvelgia į natūralių, vertingų mineralinių medžiagų kiekį ir poveikį. Tai parodė visuomenės apklausa apie geriamojo vandens vartojimą.

Kuo susijęs skonis ir mineralai? Mineralinio vandens skonis ir vertingos savybės priklauso nuo vandenyje esančių mineralų. Žmogaus organizmas geriausiai įsisavina aktyviuosius mineralus, tad kuo jų daugiau, tuo didesnė vandens mineralizacija, tuo vanduo „sūresnis“.

Tad kas konkrečiai lemia vandens sūrumą? Tai priklauso nuo mineralinių medžiagų kiekio. Pagal jį mineralinis vanduo skirstomas į tris rūšis: turintis mažai mineralinių medžiagų (mineralų kiekis mažesnis nei 500 mg/l), turintis vidutinį kiekį (mineralų yra nuo 500 iki 1500 mg/l) bei turintis labai daug mineralų, dar kitaip – didelės mineralizacijos vanduo (mineralų daugiau kaip 1500 mg/l).

Mažai mineralų turintis vanduo (tiek mineralinis, stalo, tiek vanduo iš čiaupo) nepapildo organizmo reikiamomis mineralinėmis medžiagomis, bet padeda palaikyti skysčių kiekį organizme. Tuo tarpu didelės mineralizacijos į butelius išpilstytas požeminis vanduo, turintis aktyviųjų mineralų, leidžia organizmui lengviau pasisavinti mineralines medžiagas, kurių ne visada gauname su maistu.

Kodėl būtent didelės mineralizacijos vanduo išsiskiria „sūrumu“? Vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis yra nedidelis, ryškiomis skonio savybėmis nepasižymi, o didelės mineralizacijos vanduo būtent dėl jų lengvai atpažįstamas: toks vanduo gali būti kartus, rūgštus, turėti geležies ar sodos poskonį, tačiau dažniausiai yra tiesiog sūrus.

Natūraliame mineraliniame vandenyje vyrauja jonai (chloridai, sulfatai), dujos (angliarūgštės, sieros vandenilio) ar kiti cheminiai elementai, specifiniai komponentai (geležis, arsenas, bromas, jodas), nuo kurių priklauso, kad jaučiame skirtingą mineralinio vandens skonį. Lietuvoje vyrauja mineralinis vanduo be specifinių komponentų, jam skonį suteikia chloridai ir sulfatai.

Didelės mineralizacijos vandenyje mineralinės medžiagos yra joninės formos ir ne junginiuose. Tai reiškia, kad vandenyje nėra valgomosios druskos. Tokiame vandenyje yra ištirpę aktyvios būsenos įvairūs mineralai: kalcio, magnio, kalio, natrio, chlorido jonai. Būtent chloridų jonai ir lemia sūresnį vandens skonį. Jie taip pat prisideda prie virškinimo procesų: didina skrandžio sulčių sekreciją bei rūgštingumą, dalyvauja vandens apykaitoje, organizmo raumenų ir nervų sistemų veikloje.

Specialistai primena, kad karštomis vasaros dienomis užsiimant aktyvia veikla „sūrus“ vanduo yra netgi rekomenduojamas. Mat daug prakaituojančio žmogaus organizmas netenka mineralų, o vanduo, kuriame gausu aktyviųjų mineralų, padeda atkurti pastarųjų pusiausvyrą bei jaustis gyvybingesniam. Aktyvieji mineralai yra tokie pat reikalingi organizmui kaip maistas. Tokiu būdu ne tik subalansuojama skysčių pusiausvyra, bet ir užtikrinama gera savijauta bei organizmo gyvybingumas.

Pasitikrinti, kiek mineralų yra vandenyje, galima pažiūrėjus į vandens butelio etiketę. Kuo mineralų mažiau, tuo mineralinis vanduo artimesnis paprastam geriamajam vandeniui.