Mokytojų misija – išmokyti susikalbėti

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Nuo rudens Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre pradės veikti Kristinos Sinkevičienės kalbų mokykla. Ši pedagogė turi daug patirties, kaip įvairaus amžiaus žmones mokyti anglų kalbos. Pasitelkusi kitų kalbų specialistes, vilkaviškietė suteiks galimybių išmokti kalbėti vokiškai ir rusiškai.

Mokys trijų kalbų

– Daug kas klausia, kas paskatino mane, mokytoją, imtis verslo. Vis dėlto aš tai greičiau pavadinčiau misija. Tiesiog itin norisi, kad mūsų kraštas būtų labiau išprusęs kalbų srityje, kad pas mus atvykę užsieniečiai galėtų pabendrauti su kiekvienu sutiktu gatvėje ir suprastų, jog čia gyvena tikrai nuostabūs žmonės, – apie idėją atidaryti kalbų mokyklą pasakojo K. Sinkevičienė. – Nors anglų kalba šiuo metu populiariausia, tačiau manau, kad ir kitų išmokti pravartu. Tad kol kas prisišnekinau bendradarbiauti dvi nuostabias pedagoges: vilkaviškietę Jurgitą Būdininkienę, kuri mokys vokiečių kalbos, ir rusų kalbos mokytoją Rimgailę Padimanskienę, kuri į pamokas važinės iš Marijampolės.

Šita mokykla savo darbą pradės nuo spalio 1 d., tačiau anglų kalbos grupės jau sukomplektuotos. Mat į jas priimama labai nedaug žmonių, kad su kiekvienu būtų galima padirbėti individualiai. Į vokiečių ir rusų kalbų kursus vietų dar yra.

Turi savo metodus

Kiekviena mokytoja, aišku, turi savo darbo metodus. Vilkaviškietė K. Sinkevičienė suaugusiuosius ir vaikus anglų kalbos moko jau beveik 20 metų. Kaip pripažino pati, nuo pat mokytojavimo pradžios vis ieško įdomesnių bei efektyvesnių būdų mokyti ir mokytis kalbų.

– Jau gerokai daugiau nei 20 metų pati vis dar tobulinu anglų kalbą, mokausi man nežinomų dalykų bei kasdien atsirandančių naujų angliškų žodžių, terminų, frazių. Kaskart, turėdama pradedančiųjų grupę, tikslingai pasirenku užsienio kalbą, kurios dar nemoku, ir bandau ją savarankiškai šiek tiek pramokti, kad pajusčiau, ką patiria žmogus, kuris ateina visiškai nemokėdamas kalbos ir nori kuo greičiau ja prabilti, ją suprasti, galėti perskaityti tekstą ar parašyti bent kelis elementarius sakinius, – pasakojo Kristina, savarankiškai besimokanti ispanų, italų, vengrų kalbų. – Per šį laiką pastebėjau, kad nėra labai greito būdo išmokti užsienio kalbą. Yra tik vieni už kitus geresni ir efektyvesni metodai, kiekvienam iš mūsų labiau priimtini būdai ir priemonės. Esame skirtingi, bet jeigu yra noras, visada galima prisitaikyti tai, kas labiausiai tinka ir patinka mums. Tačiau stebuklingo būdo, kad žodžiai ir frazės patys „įlįstų“ galvon, deja, nėra. Tiek mokydama, tiek besimokydama atradau vienintelę viešą paslaptį: kad ir ką nori išmokti, nuveikti, pasiekti, reikia skirti tam laiko. Skirdamas laiko tu arba mokysiesi naujų dalykų, arba pakartosi ir įtvirtinsi turimas žinias. Bet kokiu atveju – tobulėsi, arba sužinosi, ką moki tikrai, o kur dar reikia pasigilinti. Aišku, pasirinkti tinkami metodai taip pat lemia labai daug. Geriausia, kai gyveni ta kalba kalbančioje šalyje ir kasdien gali mokytis savarankiškai, papildomai gerindamas įgūdžius.

Savo mokymo programoje K. Sinkevičienė sakė naudojanti mūsų kraštiečio, „Atminties akademijos“ įkūrėjo Henriko Šalūgos metodą įsiminti žodžius. Su juo Kristina nuolat bendrauja ir konsultuojasi.

Ragina nebijoti kalbėti

Pasak K. Sinkevičienės, išbandyti ir įsitikinti, kiek jau gali bendrauti ar suprasti kita kalba, galima keliaujant, žiūrint filmus ar klausantis muzikos. Atsiradus galimybei pabendrauti su užsieniečiu, mokytoja ragina tą ir daryti – nebijoti išbandyti, ką reiškia susikalbėti kito žmogaus gimtąja kalba. Kaip sako Kristina, tai ne tik suteikia bendravimo malonumą ir reikiamos informacijos, bet dar yra ir labai smagu. Mokytoja teigia, kad ne tik savo darbe, bet ir apskritai gyvenime ji vadovaujasi principu: „Jei nori rasti raktą į žmogaus širdį, kalbėk jo kalba.“ Ir nesvarbu, kiek žodžių žinai, – svarbu nebijoti ir prabilti.

Kad žmonės vis labiau domisi, kaip išmokti kalbą, sakė patyrusi ir J. Būdininkienė. Į pedagogę kreipiasi ilgųjų reisų vairuotojai, važinėjantys į Vokietiją, taip pat dirbti ten išvykstantys žmonės bei tie, kurie kažkada mokėsi vokiečių kalbos, bet ją primiršo.

Pasak R. Padimanskienės, paskutiniu metu jaučiamas ir rusų kalbos poreikis. Ir tie, kurie jau moka anglų ar kitą kalbą, supranta, kad pasaulyje labai didelė dalis žmonių kalba rusiškai, ir nusprendžia patys išmokti arba patobulinti įgūdžius. Tad tokie kursai žmonėms yra labai reikalingi.

– Todėl ir nusprendžiau, kad Vilkaviškyje reikia kalbų mokyklos. Kol kas pradėsime nuo trijų kalbų, bet ateityje, jei bus poreikis, žadu pasikviesti ir kitų kalbų mokytojų. Gal perspektyvoje ši mokyklėlė išaugs į visą mokyklą. Reikia tik tų, kurie nori mokytis, – sakė K. Sinkevičienė. – Aišku, pirmiausia būtina mokėti ir mylėti gimtąją kalbą, nes nemokėdamas savosios kažin ar perprasi svetimą. Be to, juk lietuvių kalba tokia graži! Ją pirmiausia ir reikėtų puoselėti.