Valoma per miestą tekančios upės vaga ir pakrantės

Eglė MIČIULIENĖ

Jau porą savaičių tai vienoje, tai kitoje Vilkaviškio vietoje žmonės mato darbininkus, valančius Šeimenos pakrantes ir pačią vagą.

Kaip sakė Vilkaviškio komunalinio ūkio direktorius Valentinas Gražulis, vykdomas Savivaldybės administracijos duotas nurodymas. Komunalinio ūkio darbuotojai valo upės atkarpą nuo tilto Vytauto gatvėje, greta siuvimo fabriko, iki Nepriklausomybės gatvės tilto šalia Vilkaviškio ligoninės.

„Mūsų darbas yra išvalyti upės vagą: išpjauti žoles, nušienauti pakrantes ir viską, ką iš dugno išvalėme, išvežti. Šiuo metu pati upės vaga jau baigta valyti, dabar pjaunami krantai, tad netrukus upelis įgaus visai padorų vaizdą“, – kalbėjo V. Gražulis.

Upės vaga buvo valoma rankiniu būdu, nes technikos vandenyje želiančioms žolėms pjauti neturima. Juolab kad ir vanduo per sausrą smarkiai nusekęs, tad net ir išsinuomojęs valtį su pjovimo įranga jos tokia upe nepaleisi. Taigi vyrai rengėsi gumines darbo aprangas, brido į upę ir jos augmeniją tiesiog šienavo dalgiais.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vitas Didžbalis priminė, kad 2011 metais už ES lėšas buvo išvalytos Šeimenos ir Vilkaujos upių vagos Vilkaviškio mieste. Išvalytų ruožų ilgis siekė beveik 5 km, buvo iškasta apie 21 tūkst. m³ dumblo. Po to dar penkerius metus Savivaldybė buvo įsipareigojusi atlikti išvalytų upių vagų priežiūrą. Tačiau ir pasibaigus „garantiniams“ darbams, anot V. Didžbalio, mieste norisi matyti tvarkingas, neprižėlusias upes, taigi jų vagos bei šlaitai likimo valiai nepaliekami ir pagal išgales tvarkomi kasmet.

Komunalinio ūkio vadovo V. Gražulio teigimu, upelio valymo darbai tęsis dar maždaug savaitę.

Tiesa, Savivaldybės administracija jau paskelbė apie pradedamą įgyvendinti projektą „Vilkaviškio miesto rekreacinės teritorijos prie Šeimenos upės sukūrimas ir kompleksiškas prieigų sutvarkymas“. Jis numatytas įgyvendinti iki 2021 m. sausio. Taigi dabar tik „kosmetiškai“ tvarkomos upių pakrantės po poros metų turėtų pasikeisti neatpažįstamai.