Per karinį konfliktą tvarką mūsų rajone palaikytų karo komendantas

Andrius GRYGELAITIS

Šiandien – Lietuvos kariuomenės diena. Ši data svarbi ne vien tarnaujantiems, bet ir į atsargą išėjusiems karininkams. Vienas iš jų – Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas. Jis taip pat eina rajono karo komendanto pareigas.

Kariuomenė suformavo asmenybę

R. Kurauskas Lietuvos kariuomenėje tarnavo nuo 1992 iki 2009 m. Per šį laikotarpį teko matyti tiek sunkesnių, tiek lengvesnių laikų. Bene sudėtingiausia situacija buvo pačiais pirmaisiais metais. Jis pasakojo, kad tuomet dar tik besikuriančiai šalies kariuomenei daug ko trūko, tad teko paaukoti nemažai žmogiškųjų ir materialinių išteklių.

„Neretai būdavo, kad tarnyboje tekdavo važinėti savo automobiliu, už asmeninius pinigus piltis benzino. Viskas pradėjo gerėti artėjant 2000-iesiems. Tada ir karininkų atlyginimai išaugo, ir aprūpinimas pamažu gerėjo“, – prisiminė R. Kurauskas.

Jis teigė, kad nors karjeros pradžioje abejojo, ar gerai pasielgė, jog pasirinko karininko kelią, tačiau šiandien yra tvirtai įsitikinęs – kariuomenė jam davė vertingos patirties. Laikas, praleistas su karine uniforma, jį suformavo kaip asmenybę, įdiegė žmogiškąsias vertybes.

„Kariuomenė – geriausia gyvenimo mokykla. Pažinau daugybę vadų, iš kurių kažką perėmiau, kažko išmokau. Kariuomenė mane išugdė, užgrūdino. Ir ne tik mane. Tiesą pasakius, nepažįstu nė vieno karininko, kuris gyvenime elgtųsi neatsakingai ar neapgalvotai“, – mintimis dalijosi Vilkaviškio miesto seniūnas.

Būtent dėl to Lietuvos kariuomenės diena R. Kurauskui itin svarbi. Atsargos karininkas iki šiol ją švenčia tiek buvusių tarnybos draugų, tiek šeimos rate.

Dvejojo, ar sugebės

Šiais metais R. Kurauskas buvo paskirtas rajono karo komendantu. Nors Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme dar 2000-aisiais buvo paskelbta, kad esant karo padėčiai apskrityse turėtų veikti ginkluotųjų pajėgų ir kariuomenės vado skiriami karo komendantai, tačiau iki šiol savivaldybėje tokio pareigūno nebuvo. Ir ne tik mūsų rajone. Apskritai, karo komendantų pajėgumo vystymu susirūpinta visai neseniai. Šiuo metu šalyje vis dar yra tik kiek daugiau nei 30 karo komendantų. Planuojama, kad artimiausiu laiku jie bus paskirti visose savivaldybėse.

Pagrindinė karo komendanto funkcija – būti tarpininku tarp kariuomenės ir Savivaldybės vadovų.

„Jei šalyje tektų įvesti karinę padėtį, karo komendanto funkcijos nebūtų pačios maloniausios. Mums reikėtų viską kuo greičiau strateguoti taip, kad kariuomenei būtų užtikrinama civilių asmenų parama. Savų resursų gali tiesiog neužtekti. Taip pat jei savivaldos institucijos dėl tam tikrų priežasčių negalėtų veikti, jų funkcijas turėtų užtikrinti būtent karo komendantai. Mums taip pat reikėtų palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti civilinių organizacijų ir kariuomenės bendradarbiavimą. Vis dėlto pagrindinė funkcija būtų gyventojų saugumo užtikrinimas“, – pasakojo Vilkaviškio seniūnas.

Jis teigė, kad kilus neramumams karo komendantams būtų skirta vykdyti daugiau pareigų, pvz., užtikrinti žmogaus teises, organizuoti karo lauko teismą, paskirti teisėjus. Vis dėlto R. Kurauskas vylėsi, kad viso šito niekada neprireiks.

Jis prisipažino, kad iš pradžių kiek dvejojo, ar galėtų eiti naujas pareigas, tačiau viską gerai apsvarstęs nusprendė, kad šis iššūkis – kaip tik jam.

„Visuomet vadovaujuosi nuostata, kad jei priklausau kokiai organizacijai, turiu jai kažką duoti. Negalėčiau būti tik „sąrašinis“. Gavęs pasiūlymą tapti rajono karo komendantu iš karto ėmiau svarstyti, ar gebėsiu pateisinti lūkesčius. Kai buvau patikintas, kad manimi tikima ir pasitikima, dvejonės išsisklaidė“, – pasakojo pašnekovas.

Reikia būti pasirengusiems

Tapęs rajono karo komendantu R. Kurauskas važinėja į teorinius mokymus, ateityje jo laukia praktiniai užsiėmimai: ginklo valdymo, šaudymo testai, kariniai žygiai ir kt.

Paklaustas, kodėl tik dabar susigriebta šalyje įvesti karo komendantų pareigybę, R. Kurauskas svarstė, kad greičiausiai taip elgtis verčia dabartinė geopolitinė padėtis. Anot jo, šiais laikais karinė grėsmė išties egzistuoja.

„Šiuo klausimu mano nuomonė kardinaliai pasikeitė po įvykių Ukrainoje. Niekuomet nebūčiau pagalvojęs, kad dvi broliškos tautos – Rusija ir Ukraina – gali įsivelti į karinį konfliktą. Didžiausia Ukrainos problema ta, jog ji nėra NATO narė. Mes priklausome šiam aljansui, todėl galime jaustis šiek tiek saugesni. Neabejoju, kad jei 2004 m. nebūtume tapę NATO nariais, mūsų šalies likimas būtų susiklostęs visai kitaip“, – mintimis dalijosi Vilkaviškio miesto seniūnas.

Jis sakė, kad savotiškas karas vyksta ir dabar. Tiesa, kiek neįprastais būdais. R. Kurausko teigimu, šiuo metu pagrindinis mūšio laukas – informacinė erdvė.

Pašnekovas svarstė, jog priešiškos šalys ieško įvairių būdų, kaip kuo labiau įsiskverbti į Lietuvos elektroninę erdvę ir sukelti chaosą. Kaip pavyzdį R. Kurauskas pateikė neseniai Vilniuje savo veiklą pradėjusią bendrovę „Yandex taxi“. Kaip paaiškėjo vėliau, ji per savo mobiliąją programėlę rinko įvairius duomenis apie mūsų šalies gyventojus.

„Manau, neatsitiktinai pribrendo reikalas kiekvienoje savivaldybėje turėti karo komendantus. Žinoma, tikiuosi, kad tiek aš, tiek tie, kurie dirbs po manęs, savo pareigas vykdysime taikos metu, tačiau dabar akivaizdu viena – privalome būti pasirengę bet kokiam scenarijui“, – sakė R. Kurauskas.