Vaikų teises ginantys nauji įstatymai priešina visuomenę

Eglė KVIESULAITIENĖ

Didžiųjų miestų gyventojai bei politikai eina į gatves piketuoti taip ir negalėdami susitarti, ką labiau reikia ginti: tėvų skriaudžiamus vaikus ar nuo juos ginančių struktūrų nukentėjusius tėvus. Mūsų rajono gyventojai į diskusijas šia tema kol kas veliasi tik socialiniuose tinkluose: vieni keiksnoja lazdą perlenkusius įstatymų leidėjus, kiti juos giria, primindami kraupius smurto prieš vaikus atvejus.

Smurtas tarp bendraamžių

Rajono policijos komisariato viršininkas Edvardas Gruzdys sakė, kad mūsų rajono gyventojai prieš vaikus pastaruoju metu fiziškai smurtauja retai arba apie tokius įvykius tiesiog nepranešama teisėsaugai. Šiemet pradėtas vienintelis tyrimas dėl smurto prieš vaikus.

Komisariato vadovas prisiminė, kad pernai pradėtą ikiteisminį tyrimą teko nutraukti paaiškėjus, jog globotinės pačios apkalbėjo savo įmotę ir jokio smurto namuose nebuvo.

Anot E. Gruzdžio, dažniau smurtaujama ne tiesiogiai prieš vaikus. Jie psichologiškai nukenčia šeimose, kur tėtis smurtauja prieš mamą ar atvirkščiai.

– Jei kalbėtume apie smurto prieš vaikus statistiką, tai mūsų rajone dažniausi atvejai – vaikų tarpusavio muštynės. Vaikai nukenčia ir nuo bendraamžių, ir nuo vyresnių paauglių, – aiškino E. Gruzdys. – Jei smurtautojas mažametis ir pagal įstatymą atsakyti negali, tokius atvejus perduodame svarstyti Vaiko gerovės komisijai prie rajono Savivaldybės administracijos, kuri numato, kokias poveikio priemones skirti. Jei paauglys jau sulaukęs 16 metų, jam tenka atsakyti įstatymo numatyta tvarka.

Kraupūs nusikaltimai

Vis dėlto kiek anksčiau mūsų rajone buvę ne tiek mažai rezonansinių nusikaltimų, susijusių su smurtu prieš vaikus.

Prieš kelerius metus Vilkaviškyje buvo kraupiai sumušta vos pusantrų metų mergaitė, kuri po kelių parų Kauno klinikose mirė. Motina vaiką buvo palikusi saugoti pažįstamam vyrui, kuris kumščiais tol „auklėjo“ sirgusį ir dėl to niurzgėjusį vaiką, kol šis paniro į komą.

Prieš dvejus metus buvo nuteista vilkaviškiečių pora, smūgiais „raminusi“ vos kelių savaičių dukrelę. Kai kraupias smurto žymes pastebėjo slaugytoja, tėvai tvirtino, jog kūdikis susižalojo iškritęs iš nešynės. Tačiau ilgai įkalčius rinkusiems pareigūnams pavyko įrodyti tėvų kaltę. Pokalbių įrašai liudijo, kad tiek 24-erių motina, tiek 23-ejų tėvas nuolat smurtavo prieš kūdikį ir net žadėjo jį „pridubasyti“ taip, kad šis „iškeliausiąs“. Laimė, smurtas buvo sustabdytas laiku, o iš šeimos paimtas vaikas apgyvendintas saugioje aplinkoje. Beje, ta pati motina pirmąjį savo vaiką, paaugintą iki vienų metų, jau buvo palikusi gyvybės langelyje.

Prieš dvejus metus, tuoj po kėdainiškio Matuko tragedijos, į Vilkaviškio ligoninę iš namų buvo pristatytas sąmonės netekęs trimetis berniukas sužalota galva. Jį gydę Kauno klinikų medikai net neabejojo, kad mėlynėmis nusėtas vaiko kūnelis – tėvų smurto pasekmė. Tačiau šie tvirtino, kad vaikas nukrito nuo laiptų. Bylą buvo perėmusi tirti Generalinė prokuratūra, tačiau smurto prieš vaiką įrodyti nepavyko. Po galvos traumos neįgalus likęs mažylis netrukus mirė.

Nesigilina į sąvokas

Šie rezonansiniai įvykiai dar labiau padidino vaiko teisių apsaugos specialistų budrumą, juolab kad socialinės rizikos šeimų mūsų rajone, lyginant su kitais, yra daug.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone patarėja Rasa Blažaitienė įsitikinusi, kad vaiko teises ginantys įstatymai yra geri, bet visai kas kita yra jų įgyvendinimas. Vis dėlto visuomenė dažniausiai supriešinama dėl to, kad kažkas, naudodamasis žmonių jausmais, kraunasi politinius dividendus.

R. Blažaitienė pateikė statistiką, kuri nedžiugina. Mūsų rajone yra 159 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 404 vaikai. Šie skaičiai yra didesni nei kitų Marijampolės apskrities savivaldybių.

Per antrąjį šių metų pusmetį Marijampolės apskrityje nesaugioje aplinkoje buvo atsidūrę 716 vaikų. Iš nesaugios aplinkos, nustačius vaiko teisių pažeidimus, mūsų rajone buvo paimti 62 vaikai.

Anot R. Blažaitienės, audringai į vaikų paėmimą reaguojantys žmonės paprasčiausiai nesigilina į sąvokas. Mat paimti iš nesaugios aplinkos dar nereiškia paimti iš tėvų.

Paėmę iš nesaugios aplinkos vaiką specialistai pasirūpina jo saugumu – apgyvendina pas giminaičius, kaimynus ar kitus emociniais ryšiais susijusius asmenis. Jei tokių nėra, mūsų rajone vaikus pasirengusios priimti dvi budinčių globėjų šeimos.

Per dvi dienas vaiko teisių apsaugos specialistai turi įvertinti grėsmės lygį. Jei nustatomas pirmas grėsmės lygis, vaikas iškart grąžinamas į šeimą, tačiau ši yra stebima, jai socialines paslaugas teikia atvejo vadybininkas.

Grėsmė vaikui

Jei nustatomas antras grėsmės lygis, kreipiamasi į teismą, kad šis leistų iš šeimos paimti vaikus. Iš tėvų mūsų rajone per nepilnus 5 šių metų mėnesius buvo paimti 22 vaikai.

Antras grėsmės lygis nustatomas tada, kai vaiko sveikata sutrikdyta dėl įtariamo tėvų smurto; abu vaiko tėvai (arba vienintelis iš turimų) akivaizdžiai apsvaigę nuo psichoaktyviųjų medžiagų; tėvų agresyvus elgesys su vaiku kelia grėsmę jo sveikatai ar gyvybei; gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei; tėvai yra dingę arba negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Grėsmės lygio nustatymas labai susijęs su vaiko amžiumi, nes kūdikiai kur kas labiau pažeidžiami nei didesni mažamečiai.

Jei šeima, iš kurios laikinai paimti vaikai, per du mėnesius parodo pastangas sumažinti grėsmę, teismas sprendžia klausimą dėl vaikų grąžinimo. Laikinai globai vaikai gali būti paimti ne ilgiau nei dvylikai mėnesių. Jei tėvai per tokį laiką neparodo jokių pastangų, sprendžiamas klausimas dėl jų teisių apribojimo.

R. Blažaitienė pripažino, kad mūsų rajone dažniausiai nesaugioje aplinkoje vaikai atsiduria ne dėl smurto, o dėl tėvų girtavimo. Ir tai – didžiulė problema, kurią sunku išspręsti, todėl socialinės rizikos šeimų kol kas nemažėja.