Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius

Eglė MIČIULIENĖ

Želdiniais aktyviai besirūpinantys vilkaviškiečiai turėtų suklusti: sausio pabaigoje Vilkaviškio rajono savivaldybėje bus pristatyti išsamiai atliktos didelės dalies miesto želdinių inventorizacijos rezultatai.

Prieš projektuojant erdves

Žaluma žmonėms visuomet rūpėjo, tad pamačius pjaunamą medį dažnam suskausta širdį.

Dar rudenį „Santakoje“ buvome rašę, kaip keletas Vilkaviškio gyventojų sunerimo, pamatę miesto sode oranžiniais dažais pažymėtus medžius. Internetinėje erdvėje kilo diskusijos, kodėl medžius rengiamasi pjauti, kodėl tiek daug ir kt.

Daugelis vilkaviškiečių jau skaitė ar girdėjo, kad šiuo metu visame mieste rengiama keletas projektų, kuriais bus praplėstos, atnaujintos ar naujai įrengtos viešosios erdvės. Bus nutiesti nauji takai, padarytos poilsio zonos, žaidimų aikštelės, kiti infrastruktūros elementai.

Kaip paaiškino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis, tais atvejais, kai sklypuose, kuriuose rengiami nauji projektai, auga želdiniai, pirmiausiai reikia įvertinti jų būklę.

Tad ir šįkart priimtas sprendimas pirmiausia (atskirai nuo rengiamų projektų) įvertinti minėtuose sklypuose esančių želdinių būklę ir parengti jų sutvarkymo projektą. Dėl to rudenį buvo atlikta medžių inventorizacija septyniuose sklypuose, besijungiančiuose į tris teritorijas: miesto sodą, Šeimenos paupiu vedančią atkarpą nuo Vytauto g. iki Nepriklausomybės g. bei parką aplink kultūros centrą.

Medžius inventorizavo, jų būklę įvertino ir projektą parengė UAB „Želdynų vizija“.

Atvers vertingus medžius

Inventorizuojant želdinius buvo nustatoma kiekvieno jų rūšis, dekoratyvinė forma, aukštis, skersmuo, sanitarinė būklė. Sužymėti medžiai, kurie yra nesveiki, nurodytos reikalingos tvarkymo priemonės: kurį medį reikia šalinti, kurį patartina atjauninti, genėti ar atsodinti, numatyta, kurie želdiniai turi būti pjaunami dėl savo būklės, o kurie – projekto tikslais.

– Miesto sode, kuris daug metų buvo pripažintas mišku, niekas jokios veiklos nevykdė, medžiai patys augo, lūžo, niekas jų nei prižiūrėjo, nei genėjo. Kadangi dabar visos šios teritorijos bus pritaikytos visuomenės poreikiams, jose turi likti sveiki, gražūs, puvinio nepažeisti medžiai, kurie nekeltų pavojaus. Numatyta pašalinti ir kai kuriuos invazinius medžius, pavyzdžiui, nemažai miesto sode prižėlusių baltažiedžių robinijų. Tačiau net ir kai kurie invaziniai augalai, jeigu jie gražūs, nekelia pavojaus ir neužstelbia vertingesnių medžių, pjaunami nebus. Kita vertus, gali būti pašalinti ir sveiki neinvaziniai želdiniai, kurie užgožia vertingą medį. Pavyzdžiui, miesto sode augantis mūsų krašte retas spygliuotis – pocūgė yra vienas didžiausių visoje Lietuvoje, tačiau jam gražiai vešėti trukdo šalia kerojanti liepa. Reikia atverti vietą tam medžiui, kuris yra vertingesnis, – pasakojo D. Bunikis.

Neseniai į Savivaldybę buvo užsukusi viena Vilkaviškio gyventoja, kuri susierzino pamačiusi prie kultūros centro pažymėtas tuopas.

– Tuopos apskritai paskelbtos nesaugotinomis. Mes tikrai nesiruošiame visų jų kirsti, bet toje vietoje, dėl kurios nuogąstavo vilkaviškietė, yra priaugę daug gražių klevų, kurie nustelbti, per senas tuopas negali augti ir klaiposi į šonus. Šios tuopos jau pasiekusios brandos amžių ir kuo toliau, tuo labiau kels pavojų, lūš. Tad jas numatyta aukoti ir atverti erdvę klevams, kurie yra vertingesni ir ateityje, turėdami vietos vešėti, tikrai papuoš teritoriją, – kalbėjo ekologas.

Vos pusė – geros būklės

Visose minėtose teritorijose inventorizuota 2444 vnt. medžių ir medžiakrūmių bei 34 vnt. stambesnių bei svarbesnių krūmų.

Iš viso inventorizuotuose plotuose identifikuotos 58 rūšys ir formos sumedėjusių augalų. Vyrauja lapuočiai – jie sudaro per 90 proc. nuo visų inventorizuotų medžių kiekio. Labiausiai čia paplitusios mažalapės liepos ir paprastieji klevai, kiek mažiau paprastųjų eglių.

Tik beveik pusės, t. y. apie 48 proc., inventorizuotų medžių būklė yra gera, apie 8 proc. bloga, 6 proc. labai bloga. Užfiksuoti ir 37 sausuoliai. Iš visų trijų zonų siūloma iškirsti apie 35, 6 proc. esamų medžių.

Tačiau ne visi pažymėti medžiai bus šalinami. Kaip tvirtino ekologas, parengtu projektu bus vadovaujamasi, bet kiekvienas medis bus dar kartą apžiūrėtas, atskirai įvertintas ir tik tada priimtas sprendimas.

Siūlo įrengti stendus

Daugiausiai medžių inventorizuota miesto sode, arba kitaip tariant – Vilkaviškio parke, kuris buvo įkurtas 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 10-mečio proga. Jį kadaise puošė netaisyklingas beržų, mažalapių liepų bei kaštonų alėjų tinklas. Buvo eglių, kazokinių kadagių, europinių maumedžių, popieržievis beržas, didžialapių liepų, baltažiedžių robinijų, daug atskirai augančių beržų, klevų, tuopų, uosių. 1986 m. parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.

Projektą rengę dendrologai, sutvarkius ir atnaujinus miesto sodą, prie pagrindinių įėjimų siūlo pastatyti informacinius stendus su teritorijos schema, takų tinklu, suoliukų bei įdomesnių medžių lokalizacijos vietomis.

Visuose parkuose greta takų siūloma pastatyti informacinių lentelių su augalų pavadinimais ir trumpa nuotaikinga informacija apie juos.

Aptars su gyventojais

Taigi projektas parengtas. Visi miesto medžių likimu besidomintys vilkaviškiečiai plačiau apie jį gali sužinoti sausio 31 dieną, 16 val., atvykę į rajono Savivaldybės salę. Čia vyks viešas Miesto, Šeimenos bei kultūros centro parkų želdinių inventorizacijos ir tvarkymo projekto pristatymas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje www.vilkaviskis.lt paskelbta detali su projektu susijusi informacija: yra aiškinamasis raštas, brėžiniai, medžių aprašai, priemonės, kokių siūloma imtis.

Susipažinę su šia medžiaga ir atvykę į susitikimą su UAB „Želdynų vizija“ atstovu galėsite pateikti klausimų, sužinoti, koks medis ir kodėl būtent taip buvo įvertintas. Projektą pristatys šios srities specialistas, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojas, želdinių bei želdynų inventorizavimo pradininkas Lietuvoje Julius Bačkaitis.

Inventorizuotoje teritorijoje augančių želdinių tvarkymo projektą numatyta įgyvendinti per trejus metus – iki 2021-ųjų.