Po projekto „Vilkaviškio miesto sodo tarp Šeimenos upelio, Vytauto g., Rimgaudo g., J. Basanavičiaus g. sutvarkymas, modernizavimas bei plėtra“ pristatymo visuomenei kilo keletas minčių.
Tvarkant ir praplečiant Vilkaviškio miesto sodą, mano nuomone, buvo galimi du projektavimo būdai, tačiau pasirinktas trečias.
Pirmas ir pats geriausias būdas – projektuoti patiems. Beje, tokią patirtį turi Biržų ir Vilniaus miesto savivaldybės. Tam reikėtų suburti kūrybinę grupę, kurioje būtų architektas, kraštovaizdžio architektas, kraštovaizdžio dizaino specialistas, dendrologas, gėlininkas, ekologas, dailininkas, dizaineris bei kultūros, sporto ir visuomenės sveikatos įstaigų atstovai. Tokia komanda gali parengti projektinius pasiūlymus ir juos pristatyti visuomenei. Tuo labiau kad patirties yra: buvo suburta komanda, ji dirbo ir pateikė J. Basanavičiaus aikštės apželdinimo projektinius pasiūlymus, tačiau tuomet Savivaldybės administracijos vadovai priėmė sprendimą juos atmesti.
Gavus visuomenės pritarimą prasidėtų projektavimas. Šį darbą galima pavesti UAB Vilkaviškio architektūros biurui, kurio 100 proc. akcijų priklauso rajono Savivaldybei. Taip, Jūs teisingai perskaitėte: Savivaldybė turi savo projektavimo biurą, bet pinigus kažkodėl moka svetimiems.
Antras, taip pat labai geras būdas – skelbti konkursą projektiniams pasiūlymams pateikti. Konkurse galėtų dalyvauti pavieniai architektai ar projektuotojų kolektyvai iš visos Lietuvos. Pasiūlymus įvertintų komisija ir paskelbtų laimėtoją. Su laimėtoju ir būtų sudaroma sutartis projektavimo darbams atlikti. Paprasčiau nebūna.
Deja, mūsų Savivaldybės administracija pasirinko trečią būdą. Negaliu komentuoti kodėl – gal taip reikėjo? Liaudiškai tariant, „nupirko katę maiše“. Buvo paskelbtas konkursas projektavimo darbams atlikti ir su laimėtoju pasirašyta projektavimo sutartis. Laimėtoja UAB „Synergy Solutions“ yra architektų bendrovė, galinti atlikti aukščiausio lygio pastatų ir teritorijų projektavimo darbus – tai matyti iš informacijos jų interneto puslapyje. Tačiau apie parkų pertvarkymą, jų rekonstrukciją ir pritaikymą rekreacijai ten neradau nė žodžio.
Per Vilkaviškio miesto sodo išplėtimo ir pritaikymo rekreacijai projekto pristatymą kilo vienintelis noras – išeiti „sudie“ nepasakius. Tačiau išklausius projekto vadovo Tomo Kazlausko paaiškinimą, kad sutartis pasirašyta ir kitaip nebus, apsisprendžiau pasilikti ir teikti pasiūlymus.
Greitai projekto pristatymas virto „kūrybinėmis dirbtuvėmis“. Argumentuotus pasiūlymus teikė architektas Arnoldas Sinkevičius, Vilkaviškio miesto bendruomenės pirmininkas Dalius Nešukaitis ir kiti.
Baigiantis antrai „kūrybinių dirbtuvių“ valandai klausytojų gretos išretėjo. Projektuotojai įsipareigojo pateikti pataisytą projektą, o Savivaldybės administracija, gavusi projektą, – pakviesti pastabų teikėjus.
Praėjusiame amžiuje vilkaviškiečiai sukūrė ir mums padovanojo nuostabų miesto sodą. Praeitais metais jam sukako 90 metų. Sode auga bene seniausia Lietuvoje didžioji pocūgė (Pseudotsuga menziesii). Šie medžiai natūraliai auga Šiaurės Amerikos vakaruose ir užauga iki 100 m aukščio, būna 4–5 m skersmens. Mūsų didžioji pocūgė yra 32 m aukščio ir 85 cm skersmens.
Kadangi projektuotojai nepateikė miesto sodo dendrologinio vystymo projekto, tai šį darbą siūlau atlikti patiems. To nepadarius miesto sodo želdiniai liks kaip buvę.
Labai abejoju dėl siūlomų trijų žemių kupstų su smilginiais augalais. Tai projektuotojai pavadino natūralistiniu stiliumi. Mano nuomone, tai visiškai invazinis stilius, nieko bendro neturintis su esamu kraštovaizdžiu. Abejoju, ar toks dirbtinis pertvarkymas duos laukiamą efektą. Esu tos nuomonės, jog mes turime pristatyti ir net išryškinti savo kraštui būdingus medžius, krūmus, gėles – tik taip būsime originalūs ir sulauksime dėmesio.
Taip pat abejoju ir dėl pievos, prijungtos prie miesto sodo, apsodinimo šermukšniais. Vienas kitas šermukšnis kaip akcentas yra galimas. Tačiau šiaip šie augalai nėra būdingi derlingų Sūduvos žemių kraštovaizdžiui. Kodėl nepasirinkus klevų – būdingų ir dainose apdainuotų mūsų krašto augalų? Jų įvairovė milžiniška, renkantis pagal medžio dydį, lajos formą, spalvą, žydėjimo laiką, vaisių ir lapų formą. Nesitapatinkime su didmiesčiuose naudojama kraštovaizdžio formavimo tendencija, kuri visiškai urbanizuotoje vietovėje gal ir yra priimtina.
Visų mūsų bendrų pastangų dėka turėsime atnaujintą miesto sodą. Pamatys emigrantai, kad gražiai tvarkomės, ir nutars: grįžtame į Vilkaviškį!
Vytautas LEKEŠIUS
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.