Duriantis, maudžiantis, geliantis, o gal pulsuojantis – ar žinote, kokio tipo galvos skausmas jus vargina? Ką daryti, kai pasikartojančiam skausmui malšinti nuskausminamieji geriami saujomis, bet vis tiek nepadeda?
Būna kelių tipų
Galvos skausmas gali tapti bet kurios ligos palydovu ar išsivystyti be jokios priežasties. Tačiau dažniausiai šis skausmas jaučiamas karščiuojant, pervargus, dėl įtampos ar streso, per menstruacijas, pasikeitus oro temperatūrai arba miego režimui, vartojant per daug šokolado, kavos ar fermentinio sūrio, pakvėpavus tvankiu oru ar dūmais, padauginus alkoholio. Taip pat galvos skausmas gali būti ir ryškus meningito arba insulto simptomas.
Dažniausiai tokio skausmo priežastį ir gydymo būdus nesunku nustatyti pagal jo tipą. Migrenos sukeltas galvos skausmas dažniausiai būna priepuolinis. Tai varginantys, vis pasikartojantys galvos skausmai, kuriuos gali sukelti įvairios priežastys, pavyzdžiui, alergija, stresas ar nuovargis.
Esant migrenai, skausmas būna vienpusis, pulsuojantis, vidutinio arba didelio stiprumo, skausmą gali lydėti pykinimas arba vėmimas, taip pat šis skausmas yra linkęs didėti kasdienės fizinės veiklos metu. Jis gali tęstis nuo 4 valandų iki 3 parų. Įprastinis migrenos dažnis – 1–2 priepuoliai per mėnesį.
Įtampos sukeltas galvos skausmas gali trukti nuo 30 min. iki 7 parų. Tai abipusis, spaudžiantis, veržiantis silpnas arba vidutinis galvos skausmas. Užsiimant kasdiene fizine veikla jis nedidėja, taip pat nėra pykinimo ar vėmimo simptomų.
Priežasties nenaikina
Dažniausiai galvos skausmu besiskundžiantys žmonės vartoja nuskausminamuosius, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad šie vaistai skausmo priežasties nenaikina. Tad svarbu išmokti atskirti įtampos ir migrenos sukeltus negalavimus.
Įtampos sukeltą skausmą malšinti padeda paprastas miego ir mitybos režimo sureguliavimas, saikingas kofeino vartojimas, reguliarus fizinis aktyvumas ar netgi psichoterapija.
Migreną įveikti sudėtingiau. Nors medicinos pasaulis daro viską, kad išrastų būdą migrenai išgydyti, kol kas efektyvių vaistų nėra. Jos gydymas nukreiptas į ligos kontrolę, bet ne gydymą.
Tad išsiaiškinęs, jog sergate migrena, gydytojas paskirs vaistus, kuriais greičiau nuslopinami priepuoliai ir sumažinamas migrenos dažnis.
Tačiau itin reikėtų atkreipti dėmesį, jei galvos skausmas išsivysto labai staigiai, yra stiprus ir dėl to „surakina“ kurią nors kūno dalį.
Taip pat jei skausmą lydi karščiavimas ir vėmimas, raumenų susilpnėjimas, sąmonės sutrikimas, kaklo sustingimas ir jautrumas šviesai, skausmas yra nuolatinis ar atsinaujinantis.
Tuomet reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai būdingi meningitui, insultui ar kitoms sunkioms ligoms.
Derinti medikamentus
Siekdami numalšinti galvos skausmą, žmonės neretai griebiasi ne tik natūralių gydymosi būdų, bet ir įvairių medikamentinių priemonių, o juos kombinuodami tarpusavyje neretai prisidaro dar daugiau žalos.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų preparatų suderinamumą. Jeigu žmogus nori numalšinti galvos skausmą ir kartu gydytis nuo karščiavimo ar peršalimo ligų, didėja tikimybė pažeisti vidaus organus, pavyzdžiui, kepenis. Mat į vaistus nuo galvos skausmo ir nuo peršalimo dažnai įeina tie patys preparatai, todėl žmogus gali tiesiog suvartoti per didelę jų dozę.
Taip pat vartojant vaistus nuo skausmo ar peršalimo nederėtų imuniteto „stiprinti“ alkoholiu. Toks derinys gali būti pavojingas sveikatai.
Todėl labai svarbu net ir vartojant vaistus nuo galvos skausmo pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Džeraldas KAUNECKAS
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.