Balsuokite už vilkaviškiečio projektą „Pajevonys – žemės vidurys“

Šiuo metu vyksta žurnalo „Namas ir aš“ redakcijos surengtas konkursas „Tendencijos 2019“. Šiame konkurse dalyvauja ir projektas „Pajevonys –
žemės vidurys“.

Konkurso „Tendencijos 2019“ tarptautinei komisijai ir skaitytojų auditorijai pateikta vertinti Lietuvos architektų, interjero dizainerių, interjero objektų kūrėjų ir kraštovaizdžio architektų darbai.

Šiame konkurse dalyvauja ir mano parengtas projektas „Pajevonys – žemės vidurys“, kurį jau ir įgyvendino Pajevonio seniūnija, vadovaujant buvusiam seniūnui Gediminui Bisikirskui. Tai ne tik Pajevonio, bet ir viso mūsų Vilkaviškio krašto pristatymas žurnalo „Namas ir aš“ skaitytojams.

Balsuojant internetu bus renkami labiausiai visuomenei patikę projektai. Taigi kviečiu palaikyti mane ir balsuoti už projektą „Pajevonys – žemės vidurys“. Susipažinti su projektais ir balsuoti galima iki kovo 25 dienos adresu https://tendencijos.alfa.lt.

Įgyvendinant projektą „Pajevonys – žemės vidurys“ Pajevonio miestelyje buvo atkurtas centrinis kapinių takas nuo gatvės iki Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Tarybiniais metais šiuo taku nebuvo galima naudotis, nes jis buvo užstatytas ūkiniais pastatais. Kapinių kalnelio papėdėje esantis trikampės formos sklypas, apsodintas liepų gyvatvore, jokios funkcijos neatliko, bet kartu su laikinaisiais pastatais trukdė naudotis kapinių centriniu taku.

Dabartinis takas suprojektuotas iš lauko riedulių taip, kad nebūtų monotoniškas, turi metalinius parankius ir puslankio formos aikšteles, kuriose bus suolai laikinam atokvėpiui. Sumūryti raudonų plytų vartų stulpai pabrėžia centrinio tako vietą ir žymi ribą tarp kapinių ir aikštės.

Posakis „Pajevonys – žemės vidurys“ yra kilęs iš proistorės laikų, kai Pajevonys buvo svarbus religinis ir administracinis Sūduvos centras. Žemės sklypas, esantis tarp kapinių ir gatvės, ir buvo skirtas šiai idėjai įamžinti.

Aikštės kompozicinės ašies ir pėsčiųjų tako susikirtimo vietoje yra pastatyta 4,5 metro aukščio granitinė kolona – postamentas Vyčio skulptūrai, tik dėl lėšų trūkumo pati skulptūra nepagaminta. Kitame šios kompozicinės ašies gale yra žemės kauburys su dalinai „atkastu“ rieduliu. Posakiui „Pajevonys – žemės vidurys“ įamžinti buvo pasirinktas archeologinės atodangos būdas, kai riedulys įvykio vietai pažymėti nestatomas ant postamento, bet užkasamas. „Atkasus“ kauburio dalį buvo „aptiktas“ galingas riedulys, ratu apjuostas mažesnių riedulių. Taip įamžinta konkreti „žemės vidurio“ vieta.

Aikštė „Pajevonys – žemės vidurys“ suprojektuota specialiai tam, kad atliktų ne tik funkcinę bei estetinę paskirtį, bet ir taptų rinkodaros priemone. Naudodami šią priemonę atstumą nuo bet kurios rajono ar Lietuvos vietos iki Pajevonio turėtume matuoti taip: nuo Vištyčio iki „žemės vidurio“ yra 11 km, nuo Marijampolės – 45 km ir t. t.

Pajevonys pasižymi išskirtinai gausiais gamtiniais, kultūriniais, istoriniais ir archeologiniais ištekliais. Tai yra neįkainojami lobiai. Pajevonio atgimimas didele dalimi priklausys nuo to, ar gebėsime šiuos lobius pritaikyti rekreacijai ir turizmui, kad miestelis taptų patraukliausiu rekreaciniu centru Sūduvoje.

Vytautas LEKEŠIUS

Lietuvos kraštovaizdžio architektų
sąjungos narys